2021 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto T. A. individualios įmonės nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-61-459/2021, kuria netenkintas prašymas dėl leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turto išdavimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto T. A. individualios įmonės bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė T. A. individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Penktas šansas“; 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

2. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto T. A. IĮ nemokumo administratorė 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į IĮ savininkei T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. priklausantį turtą, įskaitant ir į šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, (duomenys neskelbtini) (kiemo aikštelė - kl, šulinys - k), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad išvardintas nekilnojamasis turtas A. P. vardu įsigytas esant sudarytai santuokai su T. P. ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. T. A. IĮ neturi jokio turto, iš kurio galėtų tenkinti teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl taikos sutarties sudarymo buvo kreiptasi į T. A. IĮ savininkę T. P., tačiau ji nesudaryta. Be to, įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad T. A. IĮ prievolės kreditoriams yra bendros T. P. ir A. P. prievolės, todėl tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus yra pagrindas nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą, įskaitant ir valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino prašymo dėl leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turto išdavimo.

5. Teismas nustatė, kad įmonės savininkė T. P. ir jos sutuoktinis A. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nėra informuoti; teismo pranešimas jiems išsiųstas paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, tačiau teismas 2021 m. liepos 27 d. registro duomenis nustatė, kad sutuoktiniai T. ir A. P. iš Lietuvos išvykę ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Jungtinėje Karalystėje.

6. Teismas pažymėjo, kad turėdama pareigą susisiekti su bankrutuojančios įmonės buvusiu savininku, administratorė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė; įmonės savininkė ir jos sutuoktinis nebuvo realiai informuoti nei apie bankroto bylos iškėlimą, t. y. įmonės bankroto pradžią, nei apie pareigą per 15 dienų terminą perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą, dokumentus bei viso įmonės ir asmeninio turto sąrašą, nei apie galimybę bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad savininkė taikos sutarties sudaryti nepageidavo.

7. Teismas nustatė, jog įmonės savininkės sutuoktinio vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, tačiau administratorė nenurodė, kokių veiksmų, be formalių pranešimų išsiuntimo įmonės savininkei jos buvusios deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu, per pašto kurjerį, ji ėmėsi savininkei ir jos sutuoktiniui surasti.

8. Administratorei nenurodžius prašymo nagrinėjimu suinteresuotų asmenų nei faktinės, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, teismas neturi galimybės jiems pranešti apie teismo posėdį. Prašyme teismui T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje nenurodytas, taip pat nenurodytas ir el. pašto adresas, kuriuo būtų galima susisiekti su adresatais; nėra pateikta duomenų ir apie kitus galimus realius pranešimų T. P. ir A. P. įteikimo būdus (jų tėvus, vaikus, kitus gimines ir pan.).

9. Teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti administratorės prašymą ir leisti nukreipti išieškojimą į administratorės nurodytą nekilnojamąjį turtą, kadangi T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. nėra tinkamai pranešta apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką, nes pareiškėja nenurodė dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos, procesinių dokumentų įteikimo kitų adresų ar būdų.

10. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas tenkinti prašymą aptartu pagrindu neužkerta kelio administratorei vėl kreiptis į teismą po to, kai bus pašalintos kliūtys prašymo nagrinėjimui ir jo sprendimui pagal CPK nuostatas.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsakovės nemokumo administratorė MB „Penktas šansas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo prašymą leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios T. A. IĮ savininkams priklausantį turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją.

11.2. T. A. IĮ nemokumo administratorė teismui pateiktame prašyme nurodė paskutinius jai žinomus T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos adresus. Kitokie adresai nėra žinomi.

11.3. T. P. ir A. P. nėra pranešę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą bei nurodę savo tikslią kitą gyvenamąją vietą; nėra nurodę konkretaus faktinio gyvenamosios vietos ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso Jungtinėje Karalystėje. Kitokių duomenų apie galimą procesinių dokumentų įteikimo vietos adresą T. P. ir A. P. nenustatė ir teismas. Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.17 straipsnio nuostatas T. P. ir A. P. gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl jų gyvenamosiomis vietomis laikomos paskutinės žinomos jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kurias nemokumo administratorė ir nurodė teismui pateiktame prašyme.

11.4. Kadangi T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje nėra žinomos, o pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas iš Lietuvos Respublikos išvykusiems asmenims nėra nustatyta pareiga informuoti valstybės institucijas apie išvykimą iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, nėra pagrindo ir išvadai, kad T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos yra Jungtinėje Karalystėje.

11.5. Teismas procesinius dokumentus T. P. bei A. P. galėjo įteikti viešo paskelbimo būdu.

11.6. T. P. nenurodydama, kad būtų pasikeitęs jos gyvenamosios vietos adresas, nevykdė pareigos, numatytos tiek CK 2.66 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 5 straipsnyje. Toks elgesys leidžia paskutine žinoma jos gyvenamąja vieta laikyti nemokumo administratorės prašyme nurodytą adresą. Neatnaujindami atitinkamuose registruose informacijos apie savo gyvenamąją vietą, asmenys turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad nebuvo informuoti faktiškai asmeniškai.

11.7. Nagrinėjamas ginčas susijęs su individualia įmone, kurios savininkas neabejotinai supranta ir žino, jog turi imperatyvias pareigas, pvz., IĮĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą sudaryti ir juridinių asmenų registrui teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

11.8. T. A. IĮ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi; T. P. ir jos sutuoktinis A. P. įtraukti į bankroto bylą bendraatsakiais. Viešai skelbiamuose duomenyse apie T. A. IĮ nurodoma visa reikšminga informacija: kada šiai įmonei iškelta bankroto byla, nemokumo administratorė, jos kontaktiniai duomenys ir kt. Šios aplinkybės įrodo, kad T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. yra žinoma apie T. A. IĮ iškeltą bankroto bylą, todėl jie, kaip byloje dalyvaujantys asmenys, privalo domėtis proceso eiga ir bendradarbiauti su teismu.

11.9. Bankroto bylose teismas turi būti aktyvesnis, siekti tikrojo, o ne formalaus teisingumo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 132 straipsnį, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją.

11.10. Bylinėjimosi procesas bankroto bylose negali trukti neapibrėžtą laiką. Nagrinėjamu atveju sąlygos T. A. IĮ savininkei bankroto procese sudaryti taikos sutartį buvo sudarytos; nemokumo administratorė informavo tiek kreditorius, tiek įmonės savininkę (jos pačios deklaruotu adresu) apie įstatyme numatytą galimybę bankroto procese sudaryti taikos sutartį. Teismas, nors turi galimybę naudotis visais registrais, nerado kito adreso, kuriuo būtų galima išsiųsti procesinius dokumentus įmonės savininkei. Pasyvus bankroto proceso dalyvių elgesys patvirtina, kad valios sudaryti tokią sutartį nebuvo.

11.11. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria T. A. IĮ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra įsiteisėjusi, taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta, o įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti tenkinami įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą, kas atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, tiek sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis).

11.12. Pažeisdamas CPK 115 straipsnio nuostatas teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320

, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesant teisinio pagrindo nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su 2021 m. liepos 27 d. nutarties apskundimo galimybe, kadangi apeliantės atskirasis skundas priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

14. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus išimtis, kurių atveju taikomi anksčiau galioję įstatymai. Taigi paminėta įstatymo nuostata JANĮ taikymą iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susiejo su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu.

15. Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas, administratorės prašymas šiuo atveju pateiktas jau galiojant JANĮ, todėl jam spręsti taikytinos šio įstatymo nuostatos, nepaisant to, kad bankroto byla atsakovei iškelta 2017 m. liepos 12 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262-781/2020; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1332-330/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1855-407/2020; 2021 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-177-241/2021). Nagrinėjamu atveju aktualios ir anksčiau galiojusio ĮBĮ normos, kiek tai susiję su taikos sutarties (ne)sudarymo aplinkybių vertinimu, kurios iš esmės analogiškos JANĮ numatytam reglamentavimui.

Dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą

16. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pripažino T. A. IĮ bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto T. A. IĮ nemokumo administratorė 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į IĮ savininkei T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. priklausantį turtą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė nustatęs, kad įmonės savininkei ir jos sutuoktiniui nėra tinkamai pranešta nei apie iškeltą bankroto bylą ir bankroto procesą, nei apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės grindžia teismo aktyvumo pareiga bankroto bylose, bei tuo, jog IĮ savininkei ir jos sutuoktiniui turi būti žinoma apie iškeltą bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams.

17. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-823/2021).

18. JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą parduoda nemokumo administratorius, vadovaudamasis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) šio skirsnio nuostatomis, reguliuojančiomis turto pardavimą.

19. Juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.

20. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.

21. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo seka išvada, kad teismas sprendžia tik dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-450/2019; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019; 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1358-881/2019, kt.). Taigi, įstatymas numato imperatyvią sąlygą, kuri turi būti įvykdyta tam, kad į įmonės savininko turtą apskritai galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Turi būti pateikti įrodymai, jog tokį siūlymą gavo abi potencialios taikos sutarties šalys – įmonės savininkas ir jos kreditoriai. Aplinkybė, ar ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje (JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje) numatyta pareiga buvo įgyvendinta, yra svarbi teismui sprendžiant dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, todėl ji turi būti nustatyta ne formaliai, o įvertinus visus faktinius duomenis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-273-516/2015).

22. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė nesant pagrindo išvadai, kad savininkė taikos sutarties sudaryti nepageidavo, nes įmonės savininkė ir jos sutuoktinis nebuvo realiai informuoti nei apie bankroto bylos iškėlimą, t. y. įmonės bankroto pradžią, nei apie pareigą per 15 dienų terminą perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą, dokumentus bei viso įmonės ir asmeninio turto sąrašą, nei apie galimybę bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. Apeliantė šių teismo išvadų iš esmės nekvestionuoja pripažindama, kad T. A. IĮ savininkės T. P. ir jos sutuoktinio A. P. faktinė gyvenamoji vieta jai nėra žinoma. Tačiau nemokumo administratorės vertinimu, minėtiems asmenims turi būti žinoma apie iškeltą bankroto bylą dėl įstatyme numatytų vadovo (savininko) pareigų tinkamo įgyvendinimo ir dėl informacijos apie bankroto bylą išviešinimo. Taip pat apeliantės teigimu, teismas procesinius dokumentus T. P. bei A. P. galėjo įteikti viešo paskelbimo būdu.

23. Bylos duomenimis, bankroto bylos iškėlimą atsakovei T. A. IĮ inicijavo kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, įmonei ir jos vadovei įteiktas tik formaliai CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tvarka, nes su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktos vokų kopijos liudija apie pašto siuntų siųstų T. P. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, sutampančiu su juridinio asmens registracijos adresu – (duomenys neskelbtini), neįteikimą adresatui. Bylos duomenimis LITEKO sistemoje, jokie T. P. minėtu adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai nebuvo jai įteikti. Prašydama įtraukti į bylą bendraatsakiu A. P., nemokumo administratorė pateikė 2019 m. kovo 4 d. Gyventojų registro pažymą, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis A. P. 2017 m. vasario 10 d. išvyko į Jungtinę Karalystę, t. y. dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo; dokumentai siųsti paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje – (duomenys neskelbtini) – jam neįteikti. LITEKO sistemoje prieinamoje informacijoje gyventojų registre fiksuota, jog bendraatsakiai T. P. ir A. P. išvykę į užsienį – Jungtinę Karalystę. Bendraatsakiams privalo būti užtikrintos teisės ne tik žinoti apie bankroto proceso eigą, tačiau taip pat ir dalyvauti (be balsavimo teisės) sprendžiant visus bankroto proceso klausimus. Būtinumas užtikrinti šių asmenų dalyvavimą bankroto procese siejamas su neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų bankroto proceso ypatumu: iškėlus bankroto bylą, kai prievolėms įvykdyti neužtenka tokio juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako dalyvis, tai yra jos savininkas, ir ne tik savo asmeniniu turtu, bet ir jam tenkančia dalimi sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdomame turte (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-177-241/2021).

24. Prašydama leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą nemokumo administratorė pateikė tik duomenis apie 2019 m. balandžio 15 d. raštą Dėl taikos sutarties sudarymo, adresuotą T. P. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių duomenų apie šios korespondencijos realų siuntimą ir įteikimą. Apie taikos sutarties sudarymo galimybes nurodyta pranešti iki 2019 m. balandžio 29 d. imtinai. Be to, siūlyme dėl taikos sutarties sudarymo klaidingai nurodyta, kad 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas leido pardavinėti jungtinėje nuosavybėje esantį turtą – žemės sklypą su statiniais, kadangi nurodytos datos nutartimi Klaipėdos apygardos teismas tik įtraukė į įmonės bankroto bylą A. P. bendraatsakiu.

25. Taigi byloje nėra duomenų, kad teismo procesiniai dokumentai ar nemokumo administratorės siųsti dokumentai bendraatsakiams – buvusiai T. A. IĮ savininkei ar jos sutuoktiniui, bent kartą būtų įteikti, kad nemokumo administratorė realiai kreipėsi dėl taikos sutarties sudarymo T. A. IĮ bankroto byloje. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo išvadai, kad savininkė taikos sutarties sudaryti nepageidavo.

26. Pažymėtina, kad tinkamo informavimo apie vykstantį prašymo dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą nagrinėjimą svarbą yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, dėl tokio procesinio sprendimo sukeliamų padarinių, tarp jų nekilnojamojo turto (jo dalies) netekimas.

27. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą yra saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje G. prieš Gruziją par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją par. 84–85 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, par. 41) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2021) Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 17–24 punktus).

28. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

29. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 28 punktą). Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

30. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Teismas šioje dalyje nurodytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis). CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (žr., pvz., 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).

31. Apeliantė teisi teigdama, jog bankroto bylose egzistuojantis viešasis interesas įpareigoja teismą būti aktyviu. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo bankroto procese neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorė nepagrįstai bando perkelti atsakovės savininkės ir jos sutuoktinio informavimo (suradimo) pareigą išimtinai teismui. Be to, JANĮ 66 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta nemokumo administratoriaus teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat ir asmens duomenis, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų. Taigi įvertinus nurodytą reglamentavimą bei jį aiškinančią praktiką darytina išvada, kad nemokumo administratorė bankroto procese veikdama tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesais, turėdama teisę gauti informaciją iš registrų, turėtų pabandyti surinkti informaciją apie T. ir A. P. artimuosius giminaičius, ar kreiptis pagalbos dėl individualios įmonės savininkės ir jos sutuoktinio gyvenamosios vietos ar darbovietės adreso Jungtinėje Karalystėje sužinojimo; ar pabandyti išnaudoti CPK 39 straipsnyje numatytą kuratoriaus paskyrimo galimybę, kt. ir tik išnaudojus kitus bendraatsakių paieškos ir tinkamo informavimo būdus kreiptis dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu.

32. Nors bankroto procesas ir turi vykti operatyviai, o nemokumo proceso vienas iš pagrindinių tikslų yra apsaugoti kreditorių interesus, tačiau turi būti užtikrinami ir skolininko, t. y. individualios įmonės savininko interesai, kurie šiuo atveju nebuvo tinkamai apsaugoti nuo pat bankroto bylos iškėlimo.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas nemokumo administratoriaus prašymo leisti nukreipti išieškojimą į buvusios įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą tinkamai ištyrė ir įvertino visas šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja

Agnė Tikniūtė

Paminėta tekste:

CPK

CK

CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas

CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

2-1262-781/2020

2-1332-330/2020

e2-1855-407/2020

CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles

3K-7-400/2012

e3K-3-46-823/2021

e2-712-450/2019

e2-576-330/2019

e2-1358-881/2019

e2-177-241/2021

e3K-3-342-313/2018

e3K-3-160-916/2021

e3K-3-520-469/2018

CPK 122 str. Įteikimo vieta

CPK 123 str. Įteikimo tvarka

CPK 124 str. Teismo šaukimo, pranešimo ir kito procesinio dokumento įteikimo patvirtinimas

CPK 130 str. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu

e3K-3-64-684/2020

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės