Klausimas. Dėl civilinių ieškinių tapatumo civilinėse bylose, kuriose prašoma nustatyti servitutą
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl servituto žemės sklype pakeitimo pagal naują planą. Atsakovas pateikė prašymą nutraukti šią (antrąją) bylą, nurodydamas, kad šalių ginčas dėl servituto pakeitimo jau buvo išspręstas, Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą (pirmojoje byloje), kuriuo netenkintas ieškovės prašymas pakeisti kelio servituto vietą žemės sklype pagal senesnįjį planą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovo prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo tenkino, konstatavo, kad ieškovė antrojoje byloje iš esmės išlaiko tą pačią servituto vietą bei jo išdėstymo schemą ir tai šiuo atveju sudaro pagrindą teigti, jog tiek pirmojoje, tiek ir antrojoje byloje ieškovė siekia iš esmės tų pačių teisinių pasekmių – pakeisti esamą servituto vietą į iš esmės tą pačią.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškinių tapatumas gali būti konstatuotas tik nustačius, jog ieškiniai sutampa pagal visus tris požymius (šalis, dalyką ir pagrindą). Ieškinių nesutapimas nors pagal vieną iš minėtų požymių yra pakankamas konstatuoti, kad ieškiniai nėra tapatūs. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, paprastai pakanka, jog nauju ieškiniu būtų prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties servitutą, kad būtų konstatuotas ieškinių netapatumas. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškinių netapatumui konstatuoti paprastai pakanka to, jog nauju ieškiniu prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties servitutą, tačiau tais atvejais, kai nauju ieškiniu prašoma nustatyti tik nežymiai mažesnį ar didesnį servitutą, kurio vieta daikte iš esmės sutampa su pirmiau prašyto, turi būti įvertinta, ar pareikšdamas naują ieškinį ieškovas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Toks vertinimas gali būti atliekamas atsižvelgiant, be kita ko, į tai, ar ieškovo nurodomos aplinkybės ir argumentai (ieškinio pagrindas) pagrindžia, kodėl nauju ieškiniu prašomas nustatyti servitutas nėra tapatus anksčiau byloje prašytam nustatyti, tačiau nenustatytam servitutui.
Šiuo atveju kasacinis teismas pripažino, kad ieškovė prašo nežymiai didesnio servituto (vietoj pirmojoje byloje prašyto 240 kv. m ploto servituto prašoma nustatyti 280 kv. m ploto servitutą) toje pačioje sklypo dalyje. Tačiau, kasacinio teismo vertinimu, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad pirmojoje byloje servituto ploto (todėl ir kelio pločio) sumažėjimas esamo servituto atžvilgiu buvo laikomas vienu iš pagrindų ieškinį atmesti, o naujuoju reikalavimu prašoma nustatyti ploto atžvilgiu analogišką servitutą šiuo metu esamam servitutui (280 kv. m), tik pakeičiant jo geografinę padėtį sklype bei formą. Taigi, ieškovė reikalavimą ne tik grindžia tuo, kad jos naujai prašomas servitutas yra didesnis, nei buvo prašoma pirmojoje byloje, bet ir nurodo, kodėl šis skirtumas lemia netapataus ieškinio pareiškimą.
Kasacinis teismas nusprendė, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje nei pagal ieškinio dalyką, nei pagal ieškinio pagrindą nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas pirmojoje byloje, todėl panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.