2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ES8“ ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „ES8“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. G. 48 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Avere“. Atsakovas yra buvęs ieškovės vadovas, kuris disponavo 48 000 Eur dydžio bendrovės lėšomis, gautomis grynaisiais pinigais iš pirkėjos UAB „ENERGUS“. Minėtų lėšų atsakovas neįnešė į bendrovės banko sąskaitą ar kasą, nepateikė lėšų panaudojimo bendrovės veiklos tikslais dokumentų, taip pat jų neperdavė teismo paskirtai nemokumo administratorei, todėl ši suma priteistina iš atsakovo, kaip bendrovei bei jos kreditoriams padaryta turtinė žala.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei BUAB „ES8“ iš atsakovo D. G. 48 000 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti tinkamai. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovui buvo pratęstas du kartus, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, buvo priimtas sprendimas už akių.

5. Įvertinęs byloje esančius UAB „ES8“ kasos pajamų orderius, teismas nustatė, kad UAB „ENERGUS“ sumokėjo, o atsakovas gavo 48 000 Eur. Byloje nebuvo nustatyti duomenys, kad 48 000 Eur suma buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais arba grąžinta į bendrovės banko sąskaitą ar kasą. Atsakovui buvo siųsta 2020 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija Nr. ES-23 dėl žalos atlyginimo, tačiau 48 000 Eur suma nemokumo administratorei nebuvo perduota. Teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, buvo atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau neužtikrino, kad 48 000 Eur lėšos būtų įneštos į bendrovės banko sąskaitą ar kasą, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą įmonės veiklos tikslais, pinigų neperdavė ir nemokumo administratorei, todėl tokius veiksmus teismas laikė neteisėtais. Teismas, be kita ko, nustatė, kad ieškovei padarytą žalą sudaro iš UAB „ENERGUS“ gautos lėšos, dėl kurių atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių lėšų panaudojimą įmonės tikslais. Taip pat egzistuoja ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

6. Atsakovas 2021 m. vasario 10 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

7. Atsakovas nurodė, kad per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, o kartu su pareiškimu pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, visus jo žinioje buvusius ieškovės dokumentus perdavė nemokumo administratorei. Tam, kad būtų paneigtos ieškinyje nurodytos aplinkybės, atsakovui buvo būtina gauti dokumentus ir duomenis, kurie yra ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens (D. V.) žinioje ir kuriuos atsakovas gavo tik 2021 m. sausio 20 d.

8. Atsakovo nuomone, jo teikiamos ieškovės kasos knygos už 2018 m. patvirtina, kad ieškinyje nurodomi pirminiai apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai) yra tinkamai apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Iš pridedamų ieškovės avansinės apyskaitos žiniaraščių už 2016, 2017 ir 2018 metus matyti, kad atsakovas lėšas panaudojo bendrovės reikmėms, t. y. atsiskaitymui su kreditoriais, tiekėjais, medžiagų, naudojamų bendrovės veikloje, įsigijimui.

9. Atsakovas paaiškino, kad iki 2016 ataskaitinių metų pradžios ieškovės skola atsakovui sudarė 48 000 Eur. Per 2016 m. ieškovė išmokėjo atsakovui 7 550 Eur. Atsakovas panaudojo 6 7819,18 Eur, todėl ieškovės skola atsakovui sumažėjo 760,82 Eur suma ir 2016 m. gruodžio 31 d. skola sudarė 47 239,18 Eur. Per 2017 m. ieškovė išmokėjo atsakovui 33 103,64 Eur. Atsakovas panaudojo 25 852,99 Eur, todėl ieškovės skola atsakovui sumažėjo 7 250,65 Eur suma ir 2017 m. gruodžio 31 d. skola sudarė 39 988,53 Eur. Per 2018 m. ieškovė išmokėjo atsakovui 128 220,30 Eur. Atsakovas panaudojo 85 928,45 Eur, todėl skola atsakovui buvo padengta ir atsakovui liko 2 303,32 Eur ieškovės lėšų, kurias jis panaudojo ieškovės reikmėms 2019 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi netenkino atsakovo D. G. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

11. Teismas nustatė, kad atsakovo prašymai dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo buvo patenkinti du kartus, tačiau atsakovas nurodytu terminu pareigos neįvykdė, taip pat nepateikė ir prašymo dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo ar atnaujinimo. Teismo vertinimu, vien atsakovo argumentas, kad jis neturėjo įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, nėra svarbi priežastis nevykdyti įstatymo nustatytos pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Todėl atsakovui be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai ir esant kitos šalies prašymu teismas 2021 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą už akių.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėjo įrodymus: UAB „ES8“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, UAB „ES8“ kasos knygą už 2018 m., UAB „ES8“ avanso apyskaitos žiniaraščius už 2016, 2017 ir 2018 metus. Taip pat teismas nustatė, kad kartu su ieškiniu pateiktoje UAB „ES8“ kasos knygoje nenurodytos įneštos pinigų sumos, kurias galima būtų identifikuoti, kaip gautas iš UAB „ENERGUS“ pagal byloje esančius kasos pajamų orderius. Atitinkamai, kartu su ieškiniu pateiktoje avanso apyskaitoje nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. skiltyje „gauta (iš ko)“ neatsispindi 48 000 Eur suma. Minėta avanso apyskaita patvirtina, kad atsakovui nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. išmokėta 80 170,30 Eur suma, atsakovas išleido 87 455,77 Eur.

13. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą UAB „ES8“ kasos knygą, kurioje užregistruotas 48 000 Eur piniginių lėšų, gautų iš UAB „ENERGUS“ pagal kasos pajamų orderius, įnešimas į UAB „ES8“ kasą bei 2018 m. liepos 19 d. išmokėjimas atsakovui 48 050 Eur sumos pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO0473 bei ieškovės pateiktas avanso apyskaitas už 2016 – 2018 metus, sprendė, kad nors avanso apyskaitos nėra pasirašytos atskaitingo asmens, tačiau atsižvelgiant į laikotarpį, kada buvo gautos lėšos iš UAB „ENERGUS“ (2018 m.), iš atsakovo pateiktų avanso apyskaitų aktuali yra tik 2018 metų avanso apyskaita.

14. Vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą į bylą UAB „ES8“ 2018 m. avanso apyskaitą jis nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. išleido 85 928,45 Eur bendrovės interesams, tuo tarpu skiltyje „gauta (iš ko)“ įtraukta 48 050 Eur suma. Tačiau ieškovės UAB „ES8“ 2018 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderyje Nr. KIO0473 nurodyta, kad iš bendrovės kasos buvo išmokėta 50 Eur, o ne 48 050 Eur, kaip nurodyta atsakovo pateiktoje kasos knygoje. Teismas konstatavo, kad ieškovės piniginių lėšų judėjimas kasoje nėra patvirtintas nei kasininko, nei buhalterio, nes atsakovo pateikta į bylą UAB „ES8“ kasos knyga už 2018 m. nėra pasirašyta jokio asmens. Teismo vertinimu, šie įrodymai kelia abejonių, todėl jais nesivadovavo.

15. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad pagal atsakovo pateiktą 2018 m. avanso apyskaitą atsakovas yra skolingas 39 988,53 Eur. Ši suma nurodoma kaip avanso likutis, t. y. atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo 39 988,53 Eur dydžio nepanaudotą UAB „ES8“ avansą. Be to, byloje nėra šio avanso likučio (39 988,53 Eur) panaudojimą bendrovės interesams patvirtinančių dokumentų, taip pat įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų grąžinęs į bendrovės kasą ar sąskaitą, ar būtų perdavęs nemokumo administratorei.

16. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, kad gauta 48 000 Eur suma iš UAB „ENERGUS“ nebuvo įnešta į bendrovės kasą, o vėliau išmokėta atsakovui ir panaudota bendrovės veiklos tikslais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovas D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių ir atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad minėtas sprendimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas.

17.2. Atsakovas nustatytu terminu neturėjo galimybės parengti CPK reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį, nes visus ieškovės dokumentus, kurie galėtų paneigti ieškinio reikalavimus, yra perdavęs jos nemokumo administratorei.

17.3. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali tik 2018 metų avanso apyskaita, nes, be kita ko, svarbu įvertinti ieškovės ir atsakovo avanso apyskaitos žiniaraštį už 2016 m. Minėtas įrodymas patvirtina, kad iki 2016 m. pradžios ieškovės skola atsakovui sudarė 48 000 Eur. Taip pat kiti įrodymai (avanso apyskaitos už 2017 ir 2018 metus) patvirtina, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovui buvo mažinamas.

17.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad atsakovo teiktose avanso apyskaitose už 2017 ir 2018 metus nurodyta „-39 988,53 Eur“ suma yra nepanaudotas ieškovės avanso likutis. Ši suma yra su minuso ženklu ir tai parodo, kad ši suma yra ieškovės skola atsakovui. Pagal ieškovės ir atsakovo avanso apyskaitas už 2018 metus, ieškovė išmokėjo atsakovui 128 220,30 Eur, iš kurių atsakovas panaudojo 85 928,45 Eur, todėl ieškovės skola atsakovui buvo padengta ir atsakovo žinioje liko 2 303,32 Eur ieškovės lėšų. Šias lėšas atsakovas panaudojo ieškovės reikmėms 2019 metais.

17.5. Atsakovo teigimu, kritiškai vertinti skundžiamos nutarties teiginiai, kad UAB „ES8“ 2018 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIO0473 patvirtina, jog iš bendrovės kasos buvo išmokėta 50 Eur, o ne 48 050 Eur. Šių teismo išvadų atsakovas negali pakomentuoti, kadangi jos padarytos vertinant atskirus ieškovės pirminius apskaitos dokumentus, nevertinant jų bendrame pirminių apskaitos dokumentų kontekste ir nelyginant jų su suvestiniais apskaitos dokumentais.

18. Ieškovė BUAB „ES8“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Atsakovas praleido terminą atskirajam skundui pateikti, nes paskutinė termino diena skundui pateikti buvo 2021 m. kovo 17 d., tačiau atskirąjį skundą atsakovas išsiuntė 2021 m. kovo 18 d., praleidęs apskundimo terminą, o prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo nepateikė.

18.2. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui procesiniai dokumentai byloje buvo įteikti tinkamai, todėl būtent atsakovas turėjo teisę ir pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovo argumentas, kad jis neturėjo įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, nėra svarbi priežastis nevykdyti įstatymo nustatytos pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, atsakovas nesikreipė į ieškovės nemokumo administratorę dėl susipažinimo su bendrovės dokumentais ir/ar jų kopijų gavimo.

18.3. Nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys, kad 48 000 Eur suma buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais arba grąžinta į bendrovės banko sąskaitą ar kasą. Taip pat ginčo suma neperduota nemokumo administratorei ir nėra apskaityta buhalterinėje apskaitoje.

18.4. Atsakovas pateikė galimai netikrą avanso apyskaitą, nes jos turinys skiriasi nuo ieškovės nemokumo administratorei perduotos avanso apyskaitos – iš kasos išmokėta 48 050 Eur suma avansinėje apyskaitoje, perduotoje nemokumo administratoriui, neatsispindi. Kartu su ieškiniu pateikta avanso apyskaita patvirtina, kad atsakovui buvo išmokėta 80 170,30 Eur, kai pagal atsakovo pateiktą avanso apyskaitą tariamai pastarajam buvo išmokėta 128 220,30 Eur. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, į avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukė 48 050 Eur sumą.

18.5. Atsakovo pateikta kasos knyga, iš kurios tariamai matyti, kad lėšos, gautos iš UAB „ENERGUS“, buvo įneštos į bendrovės kasą, nebuvo perduota nemokumo administratorei. Be to, minėta kasos knyga nėra pasirašyta jokio asmens, todėl neįmanoma nustatyti, ar joje atsispindi realus pajamų/išlaidų judėjimas. Pagal 2018 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0473 iš bendrovės kasos buvo išmokėti 50 Eur, o ne 48 050 Eur.

18.6. Tuo atveju, jeigu laikyti, kad 48 000 Eur buvo įneštos į bendrovės kasą, bet neišmokėtos atsakovui, pastarasis vis tiek turėtų būtų laikomas padaręs bendrovei 48 000 Eur žalą, t. y. neperdavęs kasos likučio. Todėl nėra svarbus avansinių apyskaitų turinys ir/arba aplinkybės, ar bendrovė atskaitingam asmeniui yra skolinga, kadangi iškėlus bankroto bylą, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra draudžiamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

20. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o tokiame sprendime motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

21. CPK nuostatos nustato atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad CPK įtvirtintas sprendimo už akių priėmimo institutas aiškintinas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis).

23. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

25. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Bylos duomenys patvirtina, ir atsakovas to neneigia, kad jam ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai CPK nustatyta tvarka. 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovas pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, kuris 2020 m. gruodžio 14 d. teismo rezoliucija buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d. įvertinus prašyme išdėstytus argumentus. 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovas dar kartą paprašė pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki 2021 m. sausio 12 d. (įskaitytinai) ir teismas 2021 m. sausio 4 d. rezoliucija tenkino atsakovo prašymą. Atsakovas nurodė, kad negali nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes negauna atsiliepimui pagrįsti reikalingų duomenų, taip pat nurodė, kad nesutinka su jam pareikštais ieškovės reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 18 d. išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriuo priminė, kad iki 2021 m. sausio 12 d. jam buvo pratęstas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovas 2021 m. sausio 18 d. (21 val. 28 min.) atsakė į teismo siųstą priminimą (teisme atsakymas užregistruotas 2021 m. sausio 19 d. 12 val. 57 min.), nurodydamas, kad gavo reikiamus dokumentus, ruošia atsiliepimą į ieškinį ir kartu pateiks prašymą praleistam terminui atnaujinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant bei remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatomis, 2021 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą už akių. Atsakovas 2021 m. vasario 10 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodo, kad per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, o kartu su pareiškimu pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, jog sprendimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių nepripažino svarbiomis, o pateiktų atsakovo įrodymų nelaikė keliančiais abejonę dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą.

26. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių sprendimo už akių panaikinimui.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikimas laikytinas atsakovo pasyviu procesiniu elgesiu. Šios nutarties 25 punkte nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo elgesys procese buvo netinkamas ar kad atsakovas buvo pasyvus bei vilkino procesą. Šiuo atveju atsakovas apie negalėjimą laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį informavo teismą, teikė prašymus dėl termino pratęsimo, nurodė priežastis, trukdančias jam tinkamai vykdyti nustatytas pareigas. Galima vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, du kartus pratęsdamas atsakovui terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, iš esmės tokiu būdu taip pat pripažino atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis svarbiomis. Todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad jam pateikus atsiliepimą į ieškinį su jį grindžiančiais įrodymais, civilinė byla bus išnagrinėta ne formaliai, priimant teismo sprendimą už akių, bet pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles, nustačius ir visapusiškai įvertinus visus ginčui reikšmingus įrodymus.

28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų (UAB „ES8“ dokumentų priėmimo–perdavimo akto, UAB „ES8“ kasos knygų už 2018 m., UAB „ES8“ avanso apyskaitos žiniaraščių už 2016, 2017, 2018 metus) yra aktuali tik 2018 m. avanso apyskaita, nes būtent šiuo laikotarpiu buvo gautos lėšos iš UAB „ENERGUS“ (2018 m.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pateikta 2018 m. avanso apyskaita patvirtina, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 39 988,53 Eur. Teismo teigimu, minėta suma yra avanso likutis. Be to, teismo teigimu, atsakovas nepagrindė minėto avanso likučio panaudojimo bendrovės interesams ar šių lėšų grąžinimo pačiai bendrovei ar jos nemokumui administratorei.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne visus, o tik dalį atsakovo pateiktų įrodymų, susiedamas juos su konkrečiu laikotarpiu, tačiau nenustatęs ir neįvertinęs šalis siejusių santykių. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nuo 2016 m. jam buvo skolinga 48 000 Eur ir savo įsiskolinimą nuolat mažino, o avanso apyskaitose už 2017 ir 2018 metus atvaizduota „-39.988,53 Eur“ suma yra būtent ieškovės skola atsakovui. Taigi, atsakovo pateiktas UAB „ES8“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, UAB „ES8“ kasos knygos už 2018 m., UAB „ES8“ avanso apyskaitos žiniaraščiai už 2016, 2017, 2018 metus gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes byloje turi būti patikrinta ir nustatyta, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovo nuo 2016 m., ar ieškovė turėjo skolą atsakovui ir, jei taip, kokiu pagrindu, kaip vyko šalių tarpusavio atsiskaitymai (ieškovės skolos grąžinimas atsakovui ir atsakovo žinioje likusių ieškovės lėšų panaudojimas bendrovės interesais), kt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino visų atsakovo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jie negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

30. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovas atskirąjį skundą pateikė praleidęs terminą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 9 d. buvo priimta skundžiama nutartis, kuri tą pačią dieną buvo išsiųsta šalims, o atskirasis skundas teismui pateiktas 2021 m. kovo 18 d. Remiantis CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatomis laikoma, kad skundžiama nutartis šalims buvo įteikta 2021 m. kovo 10 d., taigi, paskutinė atskirojo skundo padavimo termino diena buvo 2021 m. kovo 17 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atskirąjį skundą padavė 2021 m. kovo 18 d., t. y. nežymiai praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas praleisto termino atnaujinimo klausimo nesprendė, tačiau atskirąjį skundą priėmė 2021 m. kovo 22 d. rezoliucija. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nors iš neišsprendė praleisto termino atnaujinimo klausimo, tačiau iš esmės pagrįstai priėmė atskirąjį skundą, nes atsakovas terminą atskirajam skundui praleido nežymiai, t. y. vieną dieną, be to, į termino eigą įsiterpė ne darbo diena (2021 m. kovo 11 d.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės pažeidimą ir savo iniciatyva atnaujina praleistą terminą.

31. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Ieškovė BUAB „ES8“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas). Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovui D. G. atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovo D. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teisėjas Marius Bajoras

Paminėta tekste:

CPK

CPK 285 str. Sprendimo už akių priėmimas

CPK 286 str. Sprendimo už akių turinys

CPK 142 str. Atsiliepimas į ieškinį

CPK 230 str. Parengiamojo teismo posėdžio eiga

CPK 246 str. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

e3K-3-241-701/2019

CPK 288 str. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas

CPK 335 str. Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai

CPK 78 str. Procesinių terminų atnaujinimas

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

e3K-3-280-219/2018