2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų D. S., R. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų D. S., R. S. ir L. S. ieškinį atsakovui Golden Fields OU dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Užgirių žemės ūkio bendrovė, notarė Rita Miknevičienė,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. S., R. S. ir L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1. pripažinti negaliojančiu ieškovų L. S. ir R. S. 2022 m. rugpjūčio 25 d. išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovo Golden Fields OU naudai;

1.2. pripažinti negaliojančiu ieškovo D. S. 2022 m. rugpjūčio 25 d. išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovo Golden Fields OU naudai;

1.3. pripažinti negaliojančiais 2023 m. vasario 6 d. notarės R. Miknevičienės vykdomuosius įrašus Nr. 692 dėl skolos išieškojimo iš ieškovų;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas Golden Fields OU ir trečiasis asmuo Užgirių žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) 2022 m. vasario 11 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui Užgirio ŽŪB suteikti iki 500 000 Eur paskolą. Ši paskolos sutartis 2022 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu buvo pakeista, išdėstant ją nauja redakcija, be kita ko, nustatant, kad atsakovas suteiks Užgirių ŽŪB iki 820 000 Eur paskolą, o paskolos grąžinimas bus užtikrintas ieškovų atsakovui išduotais vekseliais, kurių kiekvieno suma ne mažesnė nei 500 000 Eur. Ieškovai, vykdydami naujos redakcijos paskolos sutartį, 2022 m. rugpjūčio 25 d. išdavė paprastus neprotestuotinus vekselius, kuriuos patvirtino notarė R. Miknevičienė. Ieškovai 2023 m. kovo 30 d. gavo antstolių A. Auglio ir A. Lukšienės patvarkymus dėl skolos išieškojimo pagal notarės R. Miknevičienės 2023 m. vasario 6 d. išduotus vykdomuosius įrašus.

3. Ieškovų teigimu, atsakovas ir jo vadovas M. S. M. A., suteikdami paskolą Užgirių ŽŪB, kurios grąžinimas buvo užtikrintas ginčijamais vekseliais, siekė kitų nei deklaravo tikslų, t. y. siekė suklaidinti tiek trečiąjį asmenį Užgirių ŽŪB, tiek ir ieškovus bei užvaldyti jų turtą. Ieškovai, išduodami vekselius, pagrįstai manė ir tikėjosi, kad jie į civilinę apyvartą pateks tik tuo atveju, jeigu paskola nebus grąžinta dėl paskolos gavėjos kaltės. Šiuo atveju paties atsakovo Golden Fields OU veiksmai, jam tapus Užgirių ŽŪB pajininku ir gavus įgaliojimus išieškoti 489 370,25 Eur skolą iš Jordanijos bendrovės, kuri turėjo būti panaudota paskolos sutarčiai įvykdyti, lėmė tai, kad skola laiku nebuvo grąžinta. Atsakovas pasisavino iš trečiojo asmens Užgirių ŽŪB skolininko išieškotus 489 370,25 Eur, kurie turėjo, bet nebuvo panaudoti skolai atsakovui grąžinti. Ieškovų valia, išduodant vekselius, ir šios valios išraiška nesutapo – ieškovai išdavė vekselius tinkamam prievolių įvykdymui užtikrinti, o ne sumokėti atsakovui juose nurodytas sumas be jokio pagrindo. Ieškovai iš esmės suklydo dėl sandorių esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 3 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovų D. S., R. S. ir L. S. ieškinį atsakovui Golden Fields Ou atsisakė priimti.

5. Teismas nurodė, kad atsakovas Golden Fields Ou yra Estijoje registruotas juridinis asmuo, kurio buveinė yra Taline, (duomenys neskelbtini), taigi byla turi tarptautinį elementą. Kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Estijos Respublika yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, teismingumo klausimui išspręsti taikytinos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Briuselis I bis) (toliau – ir Reglamentas) nuostatos.

6. Teismo vertinimu, šiuo atveju aktuali yra Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintina bendroji taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Atsakovo buveinė yra Estijoje, todėl ieškinys teismingas Estijos Respublikos teismams. Su ieškovų argumentais, kad sprendžiant dėl ginčo teismingumo turėtų būti taikomi 2022 m. vasario 11 d. paskolos sutarties ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. susitarimo dėl jos pakeitimo, atitinkamai, 8.4 ir 10.4 papunkčiai, pagal kuriuos šalių ginčai, jei jie nebuvo išspręsti derybų keliu, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, teismas nesutiko. Pažymėjo, kad tiek 2022 m. vasario 11 d. paskolos sutarties, tiek 2022 m. rugpjūčio 25 d. susitarimo, kuriuo buvo pakeista 2022 m. vasario 11 d. paskolos sutartis ir išdėstyta nauja redakcija, šalys yra atsakovė ir trečiasis asmuo Užgirių ŽŪB. Todėl nėra pagrindo plečiamai aiškinti šios sutarties nuostatas ar taikyti jos sąlygas asmenims, kurie nėra sutarties šalys ir jos nepasirašė.

7. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovų ieškinio atsakovui dėl vekselių bei jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, todėl ieškinį atsisakė priimti, išaiškinęs ieškovams, kad ieškinys gali būti pareikštas pagal atsakovo buveinės vietą Estijos Respublikos teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovai D. S., R. S. ir L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

8.1. Teismas nepagrįstai susiaurino 2022 m. rugpjūčio 25 d. susitarimo 10.4 papunkčio, kuriame nurodyta, kad šalių ginčai, jei jie nebuvo išspręsti derybų būdu, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taikymą ir nepagrįstai netaikė jo ginčo byloje. Ieškovai laikytini paskolos sutarties šalimis, kadangi jie yra laiduotojai. Ieškovams išdavus vekselius paskolos sutarties pagrindu, jiems privalomai yra taikomos paskolos sutarties nuostatos, nes būtent už jos grąžinimą ieškovai ir laidavo.

8.2. Tai, kad ieškovai yra susiję su trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta paskolos sutartimi su visais jos pakeitimais, patvirtina ir tokia faktinė aplinkybė, kad kitoje trečiojo asmens Užgirių ŽŪB inicijuotojo civilinėje byloje dėl paskolos sutarties modifikavimo teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, į bylos nagrinėjimą įtraukiant ir šios bylos ieškovus, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

8.3. Teismas turėjo taikyti Reglamento 8 straipsnyje numatytą teismingumo išimtį, kadangi šiuo atveju Lietuvos Respublikos teisme yra nagrinėjamas kitas šalių ginčas, kuris yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3289-399/2023 dėl paskolos sutarties modifikavimo, kuri yra neatsiejamai susijusi su nagrinėjama byla. Todėl siekiant išvengti dviejų valstybių teismuose skirtingų sprendimų priėmimo, abi bylos turi būti nagrinėjamos Lietuvos Respublikos teismuose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovo ir trečiojo asmens susitarimo dėl jų ginčus nagrinėjančio teismo galiojimo apeliantams

9. Kaip buvo nurodyta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, pagal CPK 782 straipsnio nuostatas teismas, gavęs ieškinį, privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar byla (pateiktas ieškinys) jam yra teisminga. Nurodytos teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus tada, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti byloje priimto teismo sprendimo pripažinimo bei jo vykdymo kitoje valstybėje galimybė.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pasisako, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus ES, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Jei atsakovas yra ES arba yra kitų 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos šiame Reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – nacionalinės jurisdikcijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, 27 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantai D. S., R. S. ir L. S., kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Golden Fields OU, kurio registracijos ir buveinės vieta yra Estijos Respublikoje, dėl vekselių bei jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Įvertinęs tai, kad atsakovu šioje byloje yra juridinis asmuo, kurio buveinė yra kitoje ES valstybėje narėje ir ji savo filialų Lietuvoje neturi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bylos teismingumui nustatyti taikytinos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės. Ginčo, kad turi būti taikomas būtent šis teisės aktas, byloje nekyla.

12. Nutardamas, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti apeliantų teikiamo ieškinio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja jurisdikcijos taisykle, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Apeliantai, atskirajame skunde kvestionuodami tokią pirmosios instancijos teismo poziciją, kelia sutartinio teismingumo klausimą, todėl šiuo aspektu visų pirma ir pasisakytina.

13. Pagal Reglamento 25 straipsnio 1 dalį jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jei šalys nesusitarė kitaip, todėl, esant susitarimui dėl jurisdikcijos, nėra taikomos Reglamento nuostatos, įtvirtinančios bendrosios ar specialiosios alternatyviosios jurisdikcijos taisykles. Pažymėtina, kad susitarimas dėl ginčo jurisdikcijos yra savarankiškas procesinio pobūdžio susitarimas. Šalys teritorinį teismingumą gali nustatyti dvejopais susitarimais – prorogaciniu susitarimu gali numatyti, kurios valstybės teismai nagrinės jų ginčą, o derogaciniu susitarimu gali išvardyti valstybes, kurių teismams jos neperduos nagrinėti bylos.

14. Reglamento 25 straipsnio 1 dalies a)–c) papunkčiuose nurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti susitarimas dėl jurisdikcijos: a) sudaromas arba paliudijamas raštu; arba b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje sudaromas papročius atitinkančia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurią tokioje prekybos arba komercijos srityje plačiai žino ir kurios nuolat laikosi sutarčių, susijusių su atitinkama konkrečia prekyba arba komercijos sritimis, šalys.

15. Apeliantų nuomone, šiuo atveju visų be išimties su trečiajam asmeniui Užgirių ŽŪB išduota paskola bei jos grąžinimo užtikrinimu susijusių klausimų teismingumo klausimas yra išspręstas rašytiniu paskolos sutarties šalių susitarimu, t. y. atsakovo Golden Fields OU ir trečiojo asmens Užgirių ŽŪB 2022 m. rugpjūčio 25 d. pasirašyto susitarimo dėl 2022 m. vasario 11 d. paskolos sutarties pakeitimo ir jos išdėstymo nauja redakcija 10.4 papunktyje, kuriame nurodyta, kad šalių ginčai, jei jie nebuvo išspręsti derybų būdu, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Kaip matyti iš rašytinio susitarimo dėl paskolos suteikimo, juo atsakovas Golden Fields OU (paskolos davėjas) įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui Užgirių ŽŪB (paskolos gavėjui) iki 820 000 Eur paskolą, o trečiasis asmuo – priimti šią paskolą ir grąžinti ją nustatytais terminais bei tvarka (1.1 papunktis). Susitarimu šalys patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną visa nurodyta paskola yra išmokėta paskolos gavėjui į jo nurodytą banko sąskaitą (1.2 papunktis), o grąžinta ji turi būti iki 2022 m. gruodžio 31 d. (4.1 papunktis).

17. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Kadangi apeliantai (fiziniai asmenys) nebuvo paskolos sutarties ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. susitarimo dėl jos modifikavimo šalimis, t. y. šiuo sandoriu neprisiėmė jokių asmeninių įsipareigojimų nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui, atitinkamai, jokios jų, kaip fizinių asmenų, teisės ar pareigos šiuo konkrečiu susitarimu nebuvo nei sukurtos, nei pakeistos.

18. Atsakovui ir trečiajam asmeniui susitarus dėl paskolos sutarties suteikimo sąlygų ir tvarkos, tokia sutarties sąlyga, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas apeliantų, fizinių asmenų, atsakovui išduotais vekseliais, kurių kiekvieno suma ne mažesnė nei 500 000 Eur, reiškia tik tai, kad pareigą pateikti atsakovui papildomas paskolos grąžinimą užtikrinančias priemones turėjo trečiasis asmuo Užgirių ŽŪB, o ne apeliantai. Todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai, kad ir jų ginčui su atsakovu savaime taikytinas susitarimas dėl jurisdikcijos, kuris yra įtvirtintas atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytoje paskolos sutartyje (su visais jos pakeitimais), aiškiai stokoja pagrįstumo ir prieštarauja sutarties uždarumo principui.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kurioje pasisakoma, kad į sutartį įtraukta jurisdikciją suteikianti nuostata iš principo gali sukelti padarinių tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Refcomp, C 543/10, EU:C:2013:62, 29 – 30 punktai). Be to, ši bendra susitarimo dėl jurisdikcijos galiojimo tik jį sudariusioms šalims taisyklė yra pripažįstama ir tarptautinės privatinės teisės doktrinoje (Europos Tarptautinės privatinės teisės komentarai. Reglamentas Briuselis I. Ulrich Magnus, Peter Mankowski. Sellier. European Law Publishers, Miunchenas, 2007, p. 432, 160 punktas).

20. Kaip minėta, apeliantų įsipareigojimai atsakovui buvo įtvirtinti ne 2022 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu, o 2022 m. rugpjūčio 25 d. apeliantų atsakovo naudai išrašytais dviem paprastais neprotestuotinais vekseliais. Apeliantai R. S. ir L. S. 2022 m. rugpjūčio 25 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui 500 000 Eur, mokėjimą atliekant Taline (duomenys neskelbtini). Lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis 2022 m. rugpjūčio 25 d. apeliantas D. S. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui 500 000 Eur, mokėjimą atliekant Taline, (duomenys neskelbtini).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018, 20 punktas).

22. Asmens, kuris nėra tiesioginis pagrindinį skolininką ir kreditorių siejančių teisinių santykių dalyvis ir yra trečiasis asmuo iš to teisinio santykio kylančios pagrindinio skolininko ir kreditoriaus prievolės atžvilgiu, išduotas vekselis, atlikdamas tos prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Priešingai, toks vekselis pats savaime yra savarankiška prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios išdavimą bei jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018, 23 punktas).

23. Taigi ir tokia aplinkybė, kad ginčo vekseliai buvo išduoti kaip prievolės pagal paskolos sutartį užtikrinimo priemonė, nesuponuoja vertinimo, kad vekselio davėjai tampa paskolos sutarties šalimis ar kad jiems taikytinos paskolos sutarties nuostatos. Duomenų, kad atsakovas būtų kaip nors išreiškęs savo valią dėl ginčų, susijusių su vekselių išdavimu bei vykdymu, nagrinėjimu ne jo buveinės vietos, o Lietuvos teismuose, byloje nėra. Be to, vekseliuose nurodyta, kad jų apmokėjimo vieta (t. y. prievolės vykdymo vieta) taip pat yra ne Lietuvoje, o Estijoje.

24. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. susitarimo nuostatos, susijusios su sutartine jurisdikcija, negali būti aiškinamos plečiamai ir taikomos sprendžiant ginčą dėl kitų savarankiškų sandorių – vekselių – teisėtumo ir (ar) jų galiojimo, atskirojo skundo argumentais nepaneigta.

Dėl bendrosios teismingumo taisyklės išimties taikymo

25. Atskirasis skundas taip pat yra grindžiamas ir tokiais argumentais, kad apeliantų pareikštas reikalavimas yra glaudžiai susijęs su kitu Lietuvos teisme jau nagrinėjamu šalių ginču, todėl byla turi būti nagrinėjama Lietuvos teismuose taikant Reglamento 8 straipsnio 1 punkte nustatytą specialiąją teismingumo taisyklę. Šioje teisės normoje nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų ir jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.

26. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantais, kad sprendžiant ieškinio su tarptautiniu elementu priėmimo klausimą gali būti aktuali specialioji jurisdikcijos taisyklė, numatyta 8 straipsnyje, tik ne įtvirtinta šio straipsnio 1 punkte, o jo 2 punkte. Reglamento 8 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas kaip trečiajam asmeniui byloje dėl laidavimo arba garantijos ar bet kurioje kitoje byloje kaip trečiajam asmeniui – teisme, kuriame buvo iškelta pagrindinė byla, išskyrus atvejį, kai tokia byla buvo iškelta vien tik siekiant pašalinti minėtą asmenį iš šią bylą nagrinėti kompetentingo teismo jurisdikcijos.

27. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad Reglamento 8 straipsnio 2 punktu siekiama šių tikslų: pirma, sumažinti vienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir užtikrinti, kad dviejose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai, ir, antra, numatyti bylos nagrinėjimo vietą, pagrįstą glaudžiu ryšiu tarp teismo ir ginčo, siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Rechtbank Midden-Nedrland, Nr. C 498/20).

28. Taigi, norint remtis šiuo pagrindu, būtina nustatyti ryšį tarp dviejų bylų. Ieškinys dėl garantijos arba trečiosios šalies įtraukimo apibrėžiamas kaip ieškinys, kurį trečiajam asmeniui pareiškia ieškovas byloje, siekdamas užsitikrinti apsaugą tos bylos pasekmių atžvilgiu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Groupement d'intérêt économique (GIE) Réunion européenne and Others byloje, Nr. C-77/04).

29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad prašymas leisti įstoti į bylą gali apimti ir atvejus, kai trečiasis asmuo tampa proceso šalimi tam, kad apsaugotų savo paties interesus. Reikalaujama ryšio tarp, viena vertus, pirminio reikalavimo ir, kita vertus, tame punkte nurodyto prašymo leisti įstoti į bylą ar prašymo dėl laidavimo arba garantijos, todėl pirminį reikalavimą nagrinėjantis nacionalinis teismas turi patikrinti, ar yra toks ryšys, t. y. jis turi įsitikinti, jog prašymu leisti įstoti į bylą ar prašymu dėl laidavimo arba garantijos nesiekiama pašalinti atsakovo iš to teismo jurisdikcijos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimas Sovag byloje, Nr. C-521/14).

30. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose jau yra pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-3289-399/2023 pagal nagrinėjamos bylos trečiojo asmens Užgirių ŽŪB ieškinį atsakovui Golden Fields OU dėl 2022 m. vasario 11 d. paskolos sutarties su visais jos pakeitimais modifikavimo, kurioje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, yra šios bylos apeliantai. Tos bylos ieškovė Užgirių ŽŪB prašo 2022 m. vasario 11 d. paskolos sutartį pakeisti, nustatant, kad paskola ir palūkanos yra sumokamos po 1 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

31. Abejose bylose (jau pradėtoje nagrinėti ir inicijuojamoje ieškiniu, kurį skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti) dalyvauja tie patys asmenys, skiriasi tik jų procesinės padėtys (ieškovai ir tretieji asmenys, atsakovas yra tas pats – Golden Fields Ou). Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamos bylos dalyku yra paskolos sutartis, kurios įvykdymą užtikrindami apeliantai išdavė nagrinėjamoje byloje siekiamus nuginčyti vekselius. Ginčijamų vekselių galiojimas, jų vykdymo sąlygos ir aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su paskolos sutartimi, kurios modifikavimo klausimas yra sprendžiamas kitame Lietuvos teisme, vadovaujantis sutartimi sulygta jurisdikcijos taisykle.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nagrinėtinos ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose jau nagrinėjamos civilinės bylos egzistuoja glaudus ryšys ir jos Reglamento 8 straipsnio 2 punkto prasme laikytinos tarpusavyje susijusiomis bylomis, kadangi abi jas sieja ta pati paskolos sutartis, sutampa byloje dalyvaujantys asmenys. Marijampolės rūmuose nagrinėjama byla laikytina pagrindine, kadangi joje sprendžiamas paskolos sutarties, kurios pagrindu ir buvo išduoti ginčijami vekseliai, modifikavimo klausimas. Nurodytos bylos procesinė baigtis galėtų turėti įtakos vekselių ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų vykdymui bei jų galiojimui.

33. Vadinasi, sprendžiant nagrinėjamo ginčo teismingumo klausimą gali būti vadovaujamasi specialia Reglamento 8 straipsnio 2 punkte įtvirtinta jurisdikcijos taisykle ir jurisdikcija nustatytina pagal teismą, kuriame nagrinėjama pagrindinė byla. Kadangi pagrindinė byla yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, su ja susijusi byla dėl vekselių ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų nagrinėtina pagrindinės bylos teisme, t. y. Lietuvos Respublikos teisme.

34. Tai konstatavus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrosios teismingumo taisyklės išimties taikymo galimybės ir ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o apeliantų ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantų atskirajame skunde suformuluotas prašymas priimti ieškinį negali būti tenkinamas, nes ieškinio priėmimas ir bylos iškėlimas yra išimtinė pirmosios instancijos teismo diskrecija (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Kačinskienė