2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties ir 2023 m. vasario 23 d. papildomos nutarties, kuriomis atsisakyta priimti J. R. patikslintą ieškinį ir civilinė byla nutraukta bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams J. K., M. K., M. K., A. K., R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. A. ir U. A..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovo J. R. ieškinys, kuriuo prašoma: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. gegužės 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3073 ir 2005 m. gegužės 18 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. 267, kurių pagrindu atsakovė R. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalį; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4382 ir 2006 m. birželio 6 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. 402, kurių pagrindu atsakovas J. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 453/849 žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalį; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6412 ir 2012 m. spalio 10 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. 8SU-218, kurių pagrindu atsakovas A. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalį; 4) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5599, kurios pagrindu atsakovai J. K. ir M. K. iš atsakovės R. K. įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalį; 5) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. 4122, kurios pagrindu atsakovas J. K. iš atsakovo A. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalį; 6) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2495, kurios pagrindu atsakovas M. K. iš atsakovo J. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalį; 7) priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 1 230 Eur nuostolių atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senaties terminą ieškinio reikalavimams dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), 2005 m. gegužės 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3073, 2006 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4382 ir 2012 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6412 pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

3. Atsakovė R. K. prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovai J. K., M. K., M. K. ir A. K. prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį arba nutraukti bylą pagal ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovas 2023 m. vasario 10 d. pateikė patikslintą ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-4062), kuriame ieškovas papildė ieškinio dalyką papildomai ginčydamas administracinius aktus, sąlygojusius žemės sklypo dalių pardavimą atsakovams, t. y. papildomai prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 02-01-1563 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), pardavimo; 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 02-01-6307 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), pardavimo; 3) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbiami). Ieškinio pagrindą ieškovas papildė argumentais, susijusiais su ginčijamais administraciniais aktais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti J. R. patikslintą ieškinį ir civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams J. K., M. K., M. K., A. K., R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys L. A. ir U. A., nutraukė. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. papildoma nutartimi paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad ieškinys (tiek patikslintas, tiek pradinis) yra grindžiamas tuo, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pastato (duomenys neskelbiami) dalyje, esančioje ant žemės sklypo (duomenys neskelbiami). Pastato (duomenys neskelbiami) žemės sklype (duomenys neskelbiami) esantis užstatytas plotas sudaro apie 39 kv. m arba apie 20 proc. viso užstatyto žemės sklypo (duomenys neskelbiami) ploto. Neturėdamas nuosavybės teisės į pastatui (duomenys neskelbiami) eksploatuoti reikalingą žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalį, ieškovas negali jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdyti statybos darbų, kuriems reikalingas žemės sklypo savininko sutikimu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovas taip pat negali privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio turto, parkuoti automobilių. Po pastatu (duomenys neskelbiami) esantis ir jam eksploatuoti būtinas žemės sklypas nėra būtinas kitiems žemės sklype (duomenys neskelbiami) esantiems statiniams eksploatuoti, todėl atsakovai neturėjo teisės įsigyti po pastatu (duomenys neskelbiami) esančią ir pastatui (duomenys neskelbiami) eksploatuoti reikalingą žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalį nei aukciono būdu, nei pirmumo tvarka. Atsakovai neturėjo pagrindo įsigyti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalies po pastatu (duomenys neskelbiami) ar reikalingos pastatui (duomenys neskelbiami) eksploatuoti, taip pat žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalies, kuri naudojama viešai teikiamai automobilių parkavimo paslaugai vykdyti. Ieškovo vertinimu, priimant administracinius aktus ir sudarant žemės perleidimo sandorius buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, kas sudaro pagrindą pripažinti juos negaliojančiais ir panaikinti.

8. Ieškovas pareiškė šiuos naujus reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 02-01-1563 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), pardavimo; 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 02-01-6307 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), pardavimo; 3) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbiami).

9. Teismas vertino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentavo, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019). Įstatymų leidėjas aptariamoje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Nagrinėjamu atveju įstatyme įtvirtintos išimties teismas nenustatė.

10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kada ieškovas susipažino (ieškovo teigimu, tik 2023 m. sausio 12 d.) su minėtais aktais, neturi teisinės reikšmės, kadangi naikinamojo termino pradžios eigą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu, o ne su asmens sužinojimu apie skundžiamą aktą. Naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos. Ginčijami administraciniai aktai priimti 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d., reikalavimas dėl šių aktų pripažinimo negaliojančiais teismui pareikštas 2023 m. vasario 9 d., t. y. praleidus naikinamąjį 10 metų senaties terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti šiuos ieškovo reikalavimus, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

11. Iš pateiktų atsiliepimų priedų teismas nustatė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, iš kurių ieškovas kildina savo teisių pažeidimą, buvo sudarytos šių administracinių aktų pagrindu: Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 02-01-1563 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), pardavimo nutarta parduoti R. K. 120 kv. m ginčo žemės sklypo dalį. Su R. K. 2005 m. gegužės 18 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, (duomenys neskelbiami) ir 2005 m. gegužės 18 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 267. Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 02-01-6307 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), pardavimo nutarta parduoti J. K. 0,0453 ha ginčo žemės sklypo dalį. Su J. K. 2006 m. birželio 6 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, (duomenys neskelbiami) ir 2006 m. birželio 6 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 402. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbiami) nutarta parduoti A. K. 0,0201 ha ginčo žemės sklypo dalį. Su A. K. 2012 m. spalio 10 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, (duomenys neskelbiami) ir 2012 m. spalio 10 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 8SU-218.

12. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančius valstybinės žemės perleidimo sandorius ir taikyti restituciją yra išvestiniai reikalavimai reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo atžvilgiu, kas reiškia, jog dėl naikinamojo termino ginčyti administracinius aktus praleidimo yra negalimas teisminis procesas dėl išvestinių reikalavimų, kadangi prašomi panaikinti sandoriai priimti administracinių aktų pagrindu. Nenuginčijus administracinių aktų, valstybinės žemės sklypo dalių perleidimo sandorių (pirkimo–pardavimo sutarčių) pripažinimas negaliojančiais nesukurs materialinių teisinių pasekmių. Todėl teismas civilinę bylą nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktu, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

13. Teismas papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei R. K. 508,20 Eur ir atsakovui J. K. 1 919,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Ieškovas J. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023 ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nėra tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą negali būti apskųstas prieš daugiau kaip 10 metų priimtas administracinis aktas. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad vieno mėnesio terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

14.2. Apelianto patikslintame ieškinyje ginčijami administraciniai aktai neturėjo būti įteikti apeliantui, todėl ginčijamų administracinių aktų paskelbimo, pranešimo ar įteikimo diena (kai apeliantas sužinojo esminius šio akto turinį sudarančius elementus: kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys) yra atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į ieškinį įteikimo apeliantui diena, t. y. 2023 m. sausio 12 d. CPK 1751 straipsnio 10 dalies pagrindu. Apeliantas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, todėl neprašė jo atnaujinti, o teismas neturėjo pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo.

14.3. Teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019 ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas buvo praleistas ir prašomas atnaujinti. Kadangi skundžiamoje nutartyje teismo nurodomos ir šios bylos faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi, teismui nebuvo jokio pagrindo remtis byla, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) esmingai skiriasi.

14.4. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato: skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas, jeigu nuo akto priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Iš ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies formuluotės ir prasmės akivaizdu, kad naikinamasis dešimties metų terminas taikomas tik sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, bet netaikomas jokioms kitoms situacijoms. Tuo tarpu šioje byloje skundo (ieškinio) ginčyti administracinius aktus padavimo terminas nebuvo praleistas. Apeliantas jo atnaujinti neprašė, todėl teismas neturėjo pagrindo nei spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo, nei taikyti dešimties metų naikinamojo termino.

14.5. Apelianto aiškinimą, kad dešimties metų naikinamasis terminas taikomas tik sprendžiant skundo atnaujinimo klausimą, patvirtina ir Įstatymų projektų reg. Nr. XIIP-2877, XIIP-2878 aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-901-525/2017).

14.6. Teismų praktikoje jau suformuota taisyklė, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis dešimties metų terminas netaikomas dėl išimtine valstybės nuosavybe esančio turto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018). Nors žemės sklypas adresu (duomenys neskelbiami) nėra išimtinė valstybės nuosavybė, tačiau minėtas turtas yra (duomenys neskelbiami), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje bei apsaugos zonoje.

14.7. Skundžiamoje nutartyje apelianto išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti kreipiantis į atsakovus dėl kilusio ginčo išsprendimo iki ieškinio pareiškimo nepagrįstai priskirtos CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatytoms bylinėjimosi išlaidoms. Apeliantas pradinio ieškinio 43 punkte (patikslinto ieškinio 48 punkte) paaiškino ir pateikė nuorodą į konkrečią teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad, remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi nustatytu teisiniu reglamentavimu, priteisiamos atstovavimo išlaidos, patirtos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-410-464/2016). Nesilaikydamas precedento ir nemotyvuodamas jo netaikymo, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą nutartį.

14.8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalie taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

14.9. Be to, atsakovų ir trečiųjų asmenų vardu į bylą pateikta atstovavimo sutartis su advokatu Sauliumi Urbonavičiumi, visus procesinius dokumentus į bylą teikė advokatas Saulius Urbonavičius, todėl jis vienintelis gali būti laikomas advokatu, dalyvavusiu nagrinėjant bylą. Į bylą pateikto prašymo dėl papildomo sprendimo pateiktoje darbų ataskaitoje nurodoma, kad darbus atliko (duomenys neskelbiami), t. y. asmuo, kuris byloje neatstovauja.

15. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1. Teismas tinkamai taikė imperatyviąsias teisės normas, nustatytas ABTĮ 29 ir 30 straipsniuose. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, paaiškėjus, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, pradėta nagrinėti byla privalo būti nutraukta.

15.2. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-194-552/2020). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 59 punktą).

15.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suderinta su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir joje nurodyta, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o ieškovai, kreipęsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, laikytini praleidusiais dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 64 punktas).

15.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamomis nutartimis termino atnaujinimo klausimo nesprendė.

15.5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio yra reglamentuota, kokia žemė yra priskirtina Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančiai žemei. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams; pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačia nuosavybe iki Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo; valstybiniams rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms; valstybinės reikšmės miškams ir parkams; valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams; valstybinės reikšmės vidaus vandenims; teritoriniams vandenims; Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai ir pasienio juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta). Ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), nepatenka į nei vieną įstatyme numatytą kategoriją.

16. Atsakovai J. K., M. K., M. K., A. K. ir tretieji asmenys L. A., U. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Nenuginčijus Kauno apskrities viršininko įsakymų ir NŽT įsakymo, kuriais buvo priimtas sprendimas parduoti konkrečias valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalis, pirkimo–pardavimo sutarčių ginčijimas nesukels jokių teisinių pasekmių.

16.2. Teismas tinkamai taikė teisės normas, nustatytas ABTĮ 29 ir 30 straipsniuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas dešimties metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo, yra naikinamasis, kuriam pasibaigus šis terminas negali būti atnaujintas.

16.3. ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu.

16.4. Nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Tokiais atvejais teismai sprendžia, kad ieškovai, kreipęsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, laikytini praleidusiais dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie prašė teismo atnaujinti paleistą terminą, ar ne.

16.5. Ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių ir kitų išvestinių reikalavimų negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, todėl, teismas pagrįstai pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukė šią bylą, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

16.6. Žemės sklypas (duomenys neskelbiami), nepatenka į nei vieną įstatyme numatytą Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės kategoriją. Be to, nagrinėjamu atveju byloje ginčą kelia ne valstybė dėl išimtinių teisių į valstybės turtą, o ginčą kelia privatus asmuo (ieškovas) dėl savo privataus intereso gynimo.

16.7. Ieškovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra tapati savo aplinkybėmis, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nėra pagrindo ja vadovautis šioje byloje. Ieškovo prašomos nuostolių sumos priteisti ir atlyginti nėra jokio pagrindo ir dėl to, kad ieškovo nurodomos ir prašomos priteisti išlaidos nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodytas ir tam tikrais atvejais privalomus atlyginti nuostolius.

16.8. Nutraukus bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos jo pasirinktu būdu, ieškovas neturi teisės į išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą.

16.9. Ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo suteikta advokato pagalba, rengiant atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį atsakovų ir trečiųjų asmenų vardu buvo pasirašytas ir pateiktas advokato Sauliaus Urbonavičiaus, veikiančio pagal byloje pateiktą atstovavimo sutartį, patvirtina, kad pagalba byloje buvo teikiama advokato Sauliaus Urbonavičiaus. Darbų ataskaita yra vidinis advokatų profesinės bendrijos dokumentas, rengiamas ir pildomas pagal jos vidaus tvarką ir taisykles, tačiau nereiškiantis, kad teisinę pagalbą už atsiliepimo parengimą suteikė ne advokatas Saulius Urbanavičius.

17. Atsakovė R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Nesutinka su ieškovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė imperatyviąsias teisės normas, nustatytas ABTĮ 29 straipsnyje. Nuo prašomų panaikinti administracinių aktų priėmimo dienos iki patikslinto ieškinio su reikalavimu panaikinti aktus pateikimo praėjo daugiau nei dešimt metų.

17.2. ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, paaiškėjus, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, pradėta nagrinėti byla privalo būti nutraukta. Tapati nuostata dėl bylos nutraukimo nustačius praleistą naikinamąjį terminą įtvirtinta CPK 293 straipsnio 1 punkte.

17.3. Naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019). Įstatymų leidėjas aptariamoje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų.

17.4. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog turėjo būti daromos išimtys dėl naikinamojo termino taikymo, kadangi žemės sklypas adresu (duomenys neskelbiami) miesto centre, (duomenys neskelbiami), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje bei apsaugos zonoje, kadangi į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje nurodytą kategorijų sąrašą, kaip išimtinės valstybės nuosavybės turto objektas nepatenka.

17.5. Teismui pagrįstai nutraukus bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos jo pasirinktu būdu, ieškovas prarado teisę į išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą. Priteisdamas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, teismas tinkamai vadovavosi CPK nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo patikslintą ieškinį ir civilinė byla pagal ieškovo J. R. pradinį ieškinį nutraukta, taip pat teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nutraukus bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikosi nuostatos, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį ir bylos nutraukimo

19. Civilinė byla nagrinėjama nuosekliai, tam tikrais etapais, vadinamais stadijomis: 1) civilinės bylos iškėlimas; 2) pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui; 3) teisminis nagrinėjimas; 4) neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas apeliacine tvarka; 5) teismo sprendimų vykdymas; 6) įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka; 7) proceso atnaujinimas (Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas ir Vytautas Nekrošius, Civilinio proceso teisė. I tomas, Vilnius: Justitia, 2003, 48).

20. Stadijos sudaro galimybę nagrinėti civilinę bylą nuosekliai, glaustai, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir ištaisant ankstesnėse stadijose padarytas klaidas. Stadijos nuosekliai keičia viena kitą, neįmanoma peršokti, pavyzdžiui, iš antros stadijos – pasirengimo bylos nagrinėjimui, į penktąją – vykdymo stadiją (Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas ir Vytautas Nekrošius, Civilinio proceso teisė. I tomas, Vilnius: Justitia, 2003, 49).

21. Trečioji stadija – teisminio nagrinėjimo stadija – yra privaloma civilinės bylos nagrinėjimo stadija. Antai, neįmanoma priimti teismo sprendimo ar kitaip baigti bylos esant pirmajai proceso stadijai. Tą galima padaryti trečioje stadijoje, t. y. vykstant teisminiam nagrinėjimui, ir tik išimtiniais atvejais antrojoje, parengiamojoje stadijoje (kai, remiantis CPK 230 straipsnio 2 dalimi ir 285 straipsniu, priimamas sprendimas už akių) (Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas ir Vytautas Nekrošius, Civilinio proceso teisė. I tomas, Vilnius: Justitia, 2003, 49).

22. Kasacinis teismas vienoje byloje yra sprendęs, kad teismai nepagrįstai nesilaiko civilinio proceso stadijų. Vienoje byloje pažymėta, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ne pirmoje proceso stadijoje, t. y. civilinės bylos iškėlimo metu, o vykstant teisminiam nagrinėjimui. Iškėlus civilinę bylą, teismas privalo ją užbaigti priimdamas sprendimą arba kitais įstatyme nustatytais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2001).

23. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2023 m. vasario 10 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriame papildė ieškinio dalyką papildomai ginčydamas administracinius aktus, sąlygojusius ginčo žemės sklypo dalių pardavimą atsakovams, t. y. papildomai prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 02-01-1563 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), pardavimo“; 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 02-01-6307 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), pardavimo“; 3) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ- (14.8.2)-706 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbiami)“.

24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

25. Taigi, valstybė turi garantuoti ir užtikrinti kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Visgi ši teisė nėra absoliuti, kiekvienas asmuo privalo laikytis kreipimosi į teismą tvarkos ir taisyklių. Tuo atveju, jeigu į teismą besikreipiantis asmuo šių taisyklių nesilaiko ar nenustatomas jo suinteresuotumas, civilinis procesas negali būti pradedamas arba turi būti nutraukiamas. Vienas iš pagrindų, kurį nustačius, civilinis procesas negali būti pradedamas, o jeigu jis pradėtas – nutraukiamas, gali būti konstatuotas ir tada, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, pripažino, kad naujai ginčijami administraciniai aktai priimti 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d., reikalavimas dėl šių aktų pripažinimo negaliojančiais teismui pareikštas 2023 m. vasario 9 d., t. y. praleidus naikinamąjį dešimties metų senaties terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šiuos reikalavimus, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

27. Ieškovas nesutinka su tokia teismo pozicija ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti naikinamojo dešimties metų termino dėl to, jog ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino, kadangi jo nepraleido, o apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo tik 2023 m. sausio 12 d.

28. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti.

29. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praleido privalomą civilinio proceso trečiąją stadiją – teisminio nagrinėjimo stadiją. Įvertinus bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad šioje byloje – pasirengimo bylą nagrinėti proceso stadijoje – pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tiek atsisakyti priimti ieškovo patikslintą ieškinį, tiek nutraukti civilinę bylą pagal apelianto ieškinį atsakovams, kadangi šiuos reikalavimus laikė išvestiniais iš ginčijamų administracinių aktų, priimtų 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d., nes dėl visų šių klausimų teismas turėjo pasisakyti priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad jeigu teismas vertino, jog apelianto patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas, nes apeliantas praleido procesinį terminą kreiptis į teismą dėl aktų panaikinimo, tokiu atveju teismas turėjo ne atsisakyti jį priimti, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tuo atveju, jei teismas laikė, kad apelianto ieškinys toje dalyje, kurioje jis atsisakytas priimti, nėra nagrinėtinas teisme ar apeliantas nesilaikė konkrečiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimų tvarkos, teismas nutartyje privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą apeliantas turėtų kreiptis.

32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais (šioje proceso stadijoje), kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra akivaizdi procesinio termino praleidimo aplinkybė, kuri nulems nagrinėjamos civilinės bylos baigtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, turėtų būti vertinama, kas konkrečioje byloje yra svarbiau: ar keliamų reikalavimų patenkinimas ar civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

33. Neabejotina, kad atsakyti į klausimą dėl patikslinto ieškinio padavimo (ar procesinių veiksmų atlikimo) procesinio termino praleidimo ar nepraleidimo fakto, o jeigu procesinis terminas praleistas – dėl atitinkamų teisinių pasekmių taikymo, viena vertus, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kita vertus, net ir praleistas ieškinio senaties ar procesinis terminai gali būti atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės bus galima išspręsti reikalavimus dėl aktų pripažinimo neteisėtais, pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimą, taip pat vertinti, ar šiuo konkrečiu atveju apeliantas praleido procesinį terminą ginčyti administracinius aktus.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto patikslintą ieškinį vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal apelianto pradinį ieškinį bei papildoma nutartimi paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl apelianto atskirasis skundas tenkinamas – Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis ir 2023 m. vasario 23 d. papildoma nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti argumentai bei atsikirtimai išdėstyti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į atskirąjį skundą neturi reikšmės sprendžiant skundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl atsižvelgiant į tai, kad abi skundžiamos nutartys panaikinamos ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir 2023 m. vasario 23 d. papildomą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė

Paminėta tekste:

CPK

e2-651-1043/2023

eAS-507-438/2019

eAS-901-525/2017

CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos

CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai

2A-410-464/2016

e3K-3-275-823/2021

AS-194-552/2020

e3K-3-304-695/2019

CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai

CK

CPK 230 str. Parengiamojo teismo posėdžio eiga

CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

CK1 1.117 str. Termino apibrėžimas

e3K-7-471-403/2018

3K-3-143/2010

CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės

CPK 78 str. Procesinių terminų atnaujinimas

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas