2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams V. K. ir R. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Zeturija“, dėl buto kainos sumažinimo, įpareigojimo atlikti pertvarkymo darbus, nuostolių, būsimų išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) sumažinti ieškovo su atsakove V. K. 2016 m. birželio 15 d. sudarytos buto su bendro naudojimo patalpa, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus 26-ajame notaro biure, notarinio reg. Nr. 3-3901 (toliau – Sutartis), kainą 10 748,77 Eur ir šią permoką priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų V. K. ir R. K.; 2) priteisti solidariai iš atsakovų 9 835 Eur tiesioginių ieškovo nuostolių atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), vandens tiekimo sistemą taip, kad ieškovo bute Nr. (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpa, būtų užtikrintas 2 barų vandens slėgis, nepriklausomai nuo vandens naudojimo kituose butuose, nustatant, jog atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas arba ieškovui iš atsakovų priteisti solidariai 20 200 Eur ieškovo būsimų išlaidų atlyginimą; 4) priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove pasirašytos Sutarties pagrindu, įsigijo Butą už 112 863 Eur, į šią kainą buvo įskaičiuotas dujų įvedimo į Butą mokestis, prieš pasirašant Sutartį R. K. raštu įsipareigojo įvesti dujas. R. K. delsiant vykdyti įsipareigojimus, ieškovas 2016 m. įsirengė grindinį šildymą dujomis, o vėliau, siekiant išsaugoti įsigyto Buto kokybę, perdarė dujinio šildymo sistemą į šildymą elektra ir sistema oras-oras. Dėl nurodytų remonto darbų ieškovas teigia patyręs 9 835 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovas įsigijo Butą 10 748,77 Eur brangiau, nei jį pardavėjai buvo įvertinę be dujinio šildymo, šią permoką taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

1.2. Ieškovo teigimu, po Sutarties sudarymo paaiškėjo, kad Butui taip pat nėra atvestas ir pajungtas vandens tiekimas, todėl ieškovas buvo priverstas 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryti sutartį su kito buto savininku UAB „Zeturija“ dėl vandens pajungimo. Vandens slėgis Bute nepakankamas, o ieškovo užsakymu atlikus vandens slėgio matavimus butuose Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kilusi vandens slėgio problema yra dėl vamzdyno tarp techninės patalpos ir pastate esančių butų. Nustačius, kad į Pastatą įvestas vandens įvadas yra nepakankamas viso Pastato butams eksploatuoti, t. y. vandens spaudimas butuose yra per mažas, prašo įpareigoti užtikrinti tinkamą vandens slėgį arba priteisti būsimas išlaidas tokiam trūkumui ištaisyti – 20 200 Eur.

2. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas G. K. pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. G. K. nurodė, kad ieškovo teismo prašoma pertvarkyti vandens tiekimo sistema (vandens tiekimo vamzdžiai) yra neteisėtai įrengta G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, nors vandens tiekimo vamzdžio įrengimui jis sutikimo nėra davęs. Kadangi ieškinio reikalavimu prašoma pertvarkyti neteisėtai įrengtą vandens tiekimo vamzdį, taip galimai įteisinant neteisėtai atliktus savavališkos statybos darbus, teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali turėti įtakos G. K. teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi G. K. prašymo įtraukti jį į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netenkino.

4. Teismo vertinimu, G. K. nenurodė, kurios iš bylos šalių pusėje siekia įstoti į bylą ir nepagrindė įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu pagrindo egzistavimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentus bei šalių reikalavimų ir atsikirtimų procesiniuose dokumentuose turinį, konstatavo, kad civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra komunikacijų G. K. priklausančiose patalpose įrengimo teisėtumas, o byloje nėra duomenų, jog darbai galėtų ar turėtų būti atliekami būtent pareiškėjui priklausančiose patalpose. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bylos išsprendimas negali turėti įtakos G. K. teisėms arba pareigoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti G. K. į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino ir nepaneigė G. K. prašyme nurodyto argumento ir faktinės aplinkybės, kad vandens tiekimo vamzdis, dėl kurio funkcionavimo kilęs ginčas, yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, pažymėtoje „2-246“. Ieškiniu yra siekiama pertvarkyti vandens tiekimo vamzdį, taip galimai įteisinant neteisėtai atliktus savavališkos statybos darbus ir tokius veiksmus siekiama atlikti neįtraukus G. K. į civilinės bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovas nurodė, kad pareiškėjo įtraukimui į bylą neprieštarauja ir sutinka, jog ieškinio patenkinimo atveju darbai bus atliekami G. K. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, pažymėtoje „2-246“.

5.2. Pareiškėjas, nesusipažinęs su bylos medžiaga, šalių procesinių dokumentų turiniu, negali prisiimti įsipareigojimo įstoti į bylą konkrečios proceso šalies pusėje ir viso proceso metu šią šalį palaikyti. Todėl reikalavimas pasirinkti, kurios šalies pusėje G. K. veiks procese, nesusipažinus su šalių procesiniais dokumentais, pažeidžia lex non cogit ad impossibilia (liet. teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) principą.

6. Atsakovai R. K. ir V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškime dėl įstojimo į procesą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti. G. K. nei pareiškime dėl įstojimo į procesą, nei atskirajame skunde nenurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtinųjų aplinkybių, kurioms esant teismas būtų galėjęs tenkinti jo prašymą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios, neva, turėtų patvirtinti jo suinteresuotumą bylos baigtimi, galimą sprendimo įtaką jo teisėms ir pareigoms, yra klaidinančios bei nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.

6.2. G. K. nurodoma faktinė aplinkybė, kad jam priklausančiose patalpose vandens tiekimo vamzdis įrengtas neteisėtai, o šioje byloje siekiama įteisinti tokius darbus, yra neteisinga. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2015 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės rašytinio pritarimo statinio projektui (statybą leidžiančio dokumento) panaikinimo, statybos darbų sustabdymo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4628-566/2015 buvo užbaigta G. K. su atsakovais pasirašyta 2015 m. spalio 30 d. taikos sutartimi, kurioje šalys patvirtino, kad atsisako viena kitai visų pretenzijų, įskaitant ir dėl statybos darbų pastogės patalpose ir pastato bendro naudojimo patalpose faktiškai atliktų darbų iki šios taikos sutarties pasirašymo. Taigi pareiškėjas įrengtiems vamzdžiams pritarė, o nagrinėjamoje byloje nėra siekiama įteisinti šiuos darbus.

6.3. Atsakovai pažymi, kad G. K. priklauso ne vandens tiekimo vamzdis, o tik daline nuosavybe bendrojo naudojimo patalpa (laiptinė, kuria naudojasi visi gyventojai) 2 aukšte, per kurią eina vandens tiekimo vamzdžio atkarpa į palėpės butus. Vamzdžio problema yra ne naujojoje jo atkarpoje, kuri eina per G. K. dalinės nuosavybės teise priklausančią laiptinės patalpą, o senojoje, kuri yra pirmame aukšte. Todėl prie naujos vamzdyno atkarpos net teoriškai nieko nereikės daryti. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nepadarė išvados, kad vamzdynas, dėl kurio yra kilęs ginčas, yra pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, teismas tik konstatavo aplinkybę, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kažkokie darbai iš viso galėtų ar turėtų būti atliekami būtent G. K. patalpoje.

6.4. Pareiškėjas nei prašyme teismui, nei atskirajame skunde nenurodė, kurios iš šalių pusėje siekia įstoti į bylą, nors tokios aplinkybės nurodymas yra būtinoji įstojimo į bylą sąlyga pagal CPK 47 straipsnio 3 dalį. Aplinkybė, kad pareiškėjas nenurodo tokios informacijos prašyme, leidžia daryti išvadą, jog G. K. neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjama byla ir nežino, kurios šalies pusėje turėtų įstoti.

6.5. Atsakovų vertinimu, pareiškėjas prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateikė ne siekdamas užtikrinti savo teises ir pareigas, kurioms, neva, priimtas civilinėje byloje sprendimas gali turėti įtakos, bet siekdamas ir toliau kenkti atsakovams, sukelti jiems nepatogumų ir neigiamų padarinių. G. K. jau kurį laiką elgiasi piktybiškai, inicijuoja civilines bylas prieš atsakovus, tačiau jas pralaimi dėl nepagrįstų reikalavimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo G. K. prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, grindė aplinkybėmis, kad ieškovo teismo prašoma pertvarkyti vandens tiekimo sistema (vandens tiekimo vamzdžiai) yra neteisėtai įrengta jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, nors vandens tiekimo vamzdžio įrengimui jis sutikimo nėra davęs. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą įtraukti jį į bylą, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kurios iš bylos šalių pusėje siekia įstoti į bylą, ir nepagrindė įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu pagrindo egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo konkrečioje byloje yra reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykas, kuris apibrėžtas ieškinio pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2014).

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas S. L. prašo teismo, be kita ko, įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti Pastato vandens tiekimo sistemą taip, jog Bute būtų užtikrintas tinkamas vandens slėgis arba nustatyti, kad ieškovas turi teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų lėšomis. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad Pastate, kuriame ieškovas prašo pertvarkyti vandens tiekimo sistemą, yra ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims (be kita ko, pareiškėjui G. K.) priklausančios patalpos, Pastato paskirtis yra gyvenamoji (butų). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas nustato, kad pastato bendrojo naudojimo objektu yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

12. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastato bendrojo naudojimo objektus, matyti, kad vandens tiekimo inžinerinė sistema yra laikytina bendrąja daline gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe ir bendrojo naudojimo objektu. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus pertvarkyti vandens tiekimo vamzdžius reiškia, kad galutiniu teismo sprendimu gali būti nustatytas įpareigojimas atlikti Pastato butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų pakeitimus (pertvarkyti vandens tiekimo sistemą).

13. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad G. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendrojo naudojimo patalpos, esančios Pastate, pažymėtos „2-246“. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis matyti, kad ši G. K. nuosavybės teise priklausanti bendrojo naudojimo patalpos dalis – tai antrame Pastato aukšte esantis koridorius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. patvirtino G. K. su atsakovais sudarytą taikos sutartį, kurios 1.1.5 papunkčiu šalys, be kita ko, susitarė, jog savininkai įsipareigoja buitinio nuotakyno vamzdį įrengti pagal pateiktus sprendimus, sutvarkyti Pastato bendrojo naudojimo patalpos (G. K. patalpų laiptinės), kur yra išvestas minėtas buitinio nuotakyno vamzdis, lubas, užtaisyti skyles, perdažyti sienas; savininkai taip pat įsipareigojo Pastato antro aukšto bendrojo naudojimo patalpoje (G. K. patalpų laiptinėje) neišvesti kitų naujų vandentiekio ar buitinio nuotakyno tinklų. Atsakovai pripažįsta aplinkybę, kad per pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančią bendrojo naudojimo patalpą 2 aukšte eina vandens tiekimo vamzdžio atkarpa į palėpės butus (atsakovų nuomonės dėl G. K. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu 29 punktas).

14. Taigi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad vandens tiekimo vamzdžiai, dėl kurių pertvarkymo ieškovė reiškia reikalavimą teismui, fiziškai yra ne tik pareiškėjui G. K. nuosavybės teise priklausančioje bendrojo naudojimo patalpoje, tačiau jie patys G. K. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip Pastato bendrojo naudojimo objektas. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai yra glaudžiai susiję su pareiškėjo teisių bei pareigų įgyvendinimu.

15. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas G. K., teikdamas prašymą dėl įstojimo į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis nenurodė, kurios šalies pusėje siekia įstoti į procesą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis nėra suinteresuotas nagrinėjama byla ir jos rezultatu. Nors asmuo, siekiantis būti įtrauktas į bylą, vadovaujantis CPK 47 straipsnio 3 dalimi, pareiškime dėl įstojimo į procesą turi nurodyti įstojimo pagrindą ir kurios iš šalių pusėje siekia įstoti, tačiau iniciatyva įtraukti asmenį į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis taip pat suteikta pačiam teismui (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi pats teismas, vertindamas, ar nagrinėjamos bylos baigtis gali daryti įtaką atitinkamo asmens teisių bei pareigų apimčiai, turi teisę nustatyti bylos ryšį su šio asmens teisėmis bei pareigomis ir santykį su kitų proceso šalių pozicijomis byloje. Jeigu iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad prašančio įstoti į bylą asmens santykis su nagrinėjama byla yra glaudus, formalus CPK 47 straipsnio 4 dalies taikymas, privalomai reikalaujant nurodyti šalį, kurios pusėje pareiškėjas veikia, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo civiliniame procese, juolab, kad asmuo, prašantis įstoti į bylą, neturėdamas dalyvaujančio asmens statuso, neturi galimybės susipažinti su byloje esančia medžiaga ir bylos šalių procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais.

16. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, kad vandens tiekimo vamzdžio pertvarkymo darbai turėtų būti atliekami pareiškėjui priklausančiose patalpose, nepaneigia jo (pareiškėjo) teisės įstoti į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kaip jau minėta, G. K. nuosavybės teise priklauso ne tik Pastate esanti patalpa, kurioje įrengta vandens tiekimo vamzdžio atkarpa, tačiau ir patys vandens tiekimo vamzdžiai, kaip Pastato bendrojo naudojimo objektas. Kita vertus, sprendžiant asmens įtraukimo į bylą klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, jog byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl nepagrįstai atsisakė jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas patenkinamas, įtraukiant jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo G. K. prašymą patenkinti ir įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Teisėjas Marius Bajoras

Paminėta tekste:

CPK

CPK 47 str. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

3K-3-539/2014

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės