Klausimas. Dėl advokato išbraukimo iš asmenų, pripažintų advokatais, ir praktikuojančių advokatų sąrašų, jam praradus nepriekaištingą reputaciją

Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) sprendimą, kuriuo ankstesnis sprendimas pripažinti ieškovą advokatu buvo panaikintas, o ieškovas buvo išbrauktas iš asmenų, pripažintų advokatais, ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašų. Atsakovė išbraukė ieškovą iš minėtų sąrašų, nes jis neatitiko advokatui keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nustatyto Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punkte. Šią išvadą atsakovė grindė tuo, kad ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, atleidus ieškovą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas būtų pripažintas kaltu, nebuvo priimtas, ieškovas laikėsi pozicijos, kad nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis nėra nepriekaištingos reputacijos. Be to, ieškovas teigė, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, t. y. sprendimą išbraukti ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo priėmė atsakovė, nors, nustačiusi Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) pažeidimus, ji turėjo iškelti ieškovui drausmės bylą, kurią nagrinėtų Advokatų garbės teismas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad Advokatų taryba, kaip Lietuvos advokatūros valdymo organas, turi išimtinę kompetenciją panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu, priimti sprendimą išbraukti advokatą iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatų garbės teismas pagal savo kompetenciją nagrinėja advokatų drausmės bylas ir gali siūlyti Advokatų tarybai panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Tačiau nei Advokatūros įstatymas, nei Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas neįtvirtina išimtinės Advokatų garbės teismo kompetencijos spręsti dėl Etikos kodekso pažeidimo fakto ir teisinių padarinių. Tais atvejais, kai Etikos kodekso normų pažeidimas yra akivaizdus ir papildomas Advokatų garbės teismo vertinimas nėra reikalingas, Advokatų taryba gali priimti sprendimą dėl advokato nepriekaištingos reputacijos netekimo Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, nesikreipdama į Advokatų garbės teismą. Tais atvejais, kai Etikos kodekso normų pažeidimas nėra aiškus, reikalingas papildomas aplinkybių tyrimas ar Etikos kodekso normų aiškinimas bei konkrečios situacijos atitikties Etikos kodeksui vertinimas, Advokatų taryba gali kreiptis į Advokatų garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui.

Byloje buvo nustatyta, kad ieškovas, veikdamas kaip advokatas, teisiniais ir bendrovių restruktūrizavimo klausimais konsultavo UAB „Let’s Jet“ direktorių. Žinodamas, kad ši bendrovė dėl sunkios ekonominės padėties yra nemoki ir negalės laiku įvykdyti savo prievolių kreditoriams, ieškovas nurodė bendrovės direktoriui netenkinti kreditorės reikalavimų ir skolos (sumokėto avanso) negrąžinti, o lėšas panaudoti kitos kreditorės reikalavimams patenkinti. Atlikus šiuos veiksmus buvo padaryta turtinė žala pirmajai kreditorei. Teismai nustatė, kad ieškovas savo kaltę visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad, veikdamas kaip advokatas, davė patarimus, kurie nėra suderinami su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Nurodytų teismų nustatytų aplinkybių pagrindu kasacinis teismas konstatavo, kad etikos pažeidimo aplinkybės buvo aiškios, todėl papildomas aplinkybių tyrimas nebuvo tikslingas.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.