Pradžia › Teismų praktika › Mokesčių teisė › Mokesčių administravimas › byla
← Grįžti į „Mokesčių administravimas“

Delspinigių už mokestinio ginčo laikotarpį priverstinio išieškojimo sąlygos

A-70-789/2024bylos Nr.
LVATteismas
2024-12-18data

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas · biuletenis Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis)

📄 Skaityti sprendimą

Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti už mokestinio ginčo laikotarpį skaičiuotinus mokesčio delspinigius įgyvendinimo sąlygų

Suformuluota taisyklė

Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino (40 punktas).

Mokesčių administravimo 81 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai apima ne tik sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir kitus sprendimus, pagal kuriuos mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos. Be to, minėtoje įstatymo nuostatoje vartojami jungtukai „ir (arba)“ aiškiai parodo, kad ši nuostata taikoma ir mokesčių administratoriaus sprendimams, kuriais naujai apskaičiuojamos ir nurodomos sumokėti tik su atitinkamu mokesčiu susijusios sumos, kaip jos apibrėžiamos Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, t. y. ir sprendimams, kuriais apskaičiuojami ir nurodomi sumokėti vien tik mokesčio delspinigiai (41 punktas).

Įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad mokesčio mokėtojui (papildomai) apskaičiuoti ne muitinės administruojamo mokesčio delspinigiai turi būti nurodyti Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje minimame sprendime (42 punktas).

Tam, kad mokesčio delspinigiai galėtų būti pripažinti mokesčio mokėtojo turima mokestine prievole, kaip ji apibrėžiama Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, jie pirmiausia turėtų būti apskaičiuoti mokesčių administratoriaus įstatyme nustatyta tvarka (Įstatymo 2 str. 30 d.). Be to, kaip matyti iš Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies, skaitomos kartu su to paties straipsnio 30 dalimi, tam, kad tokie delspinigiai galėtų būti pripažinti mokesčio mokėtojo turima mokestine nepriemoka, jie turi būti nesumokėti mokesčio įstatyme nustatytu laiku, t. y. per Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio („Mokestinės prievolės vykdymas“) 2 dalyje nurodytą terminą – per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo mokesčio mokėtojui dienos. Atitinkamai ir mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti šiuos delspinigius Mokesčio administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atsiranda (įgyjama) tik suėjus šiam terminui (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 2 d. pirmas sakinys) (43 punktas).

Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos neįtvirtina jokių taisyklių, kurios leistų diferencijuoti šių įstatymo nuostatų aiškinimą ir (ar) taikymą vien pagal tai, už kurį laikotarpį yra apskaičiuoti (priverstinai išieškotini) delspinigiai. Kitaip tariant, kiek tai yra susiję su mokesčių administratoriaus veiksmų apskaičiuojant ginčo delspinigius įforminimu, Mokesčių administravimo įstatymas nenustato jokios kitos šių delspinigių apskaičiavimo tvarkos (44 punktas).

Mokesčių administravimo įstatymas neįtvirtina nuostatų, kurios leistų objektyviai konstatuoti (pripažinti), kad šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose nurodytais pagrindais raginime ir (ar), pavyzdžiui, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą pradėjęs mokesčių administratorius savaime įgyja teisę atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus ir dėl šiuose dokumentuose (raginime, sprendime) nenurodytų delspinigių sumų už priverstinio išieškojimo laikotarpį, įskaitant ir jo sustabdymo, kilus mokestiniam ginčui, laikotarpį (45 punktas).

Mokesčių administratorius neturi teisės priverstinai išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytus ne muitinės administruojamo mokesčio delspinigius šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, jeigu šių delspinigių apskaičiavimas nėra įformintas įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nurodytame sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui inter alia nustatytina galimybė geruoju sumokėti delspinigius per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 2 d.) (46 punktas).

Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu, grindžiamu Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, susijusiomis su mokesčių administratoriaus teise atlikti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, buvo įformintas mokesčio administratoriaus sprendimas išieškoti, be kita ko, ginčo delspinigių sumas 106 straipsnio („Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai“) 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu, t. y. duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Tokiu nurodymu, kuris yra adresuojamas (duodamas) ne mokesčio mokėtojui, bet minėtoms įstaigoms, nėra nustatomos mokesčio mokėtojo prievolės (nagrinėjamu atveju – apskaičiuojami mokesčio delspinigiai), o jame nurodytos priverstinai išieškotinos mokestinės nepriemokos sumos atspindi (gali būti grindžiamos) tik neįvykdytų mokestinių prievolių, be kita ko, nustatytų mokesčio mokėtojo pateiktoje mokesčio deklaracijoje ir (ar) mokesčio administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, dalį (48 punktas).

*** Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto, kuriuo jis atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą patikslinti priverstinai išieškomos mokestinės nepriemokos dydį ir apie tai informuoti išieškojimą vykdantį antstolį (16 punktas). Pareiškėja iš esmės laikėsi pozicijos, kad jos mokestinė nepriemoka yra ne 31 113 Eur, bet 28 669 Eur, kaip tai, be kita ko, buvo nurodyta jai pasibaigus mokestiniam ginčui atsakovo išsiųstame raginime (23 punktas).

Ginčytu raštu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, be kita ko, iš esmės nurodydamas, kad 2 444 Eur skirtumą tarp minėtų sumų sudaro mokesčio delspinigiai, papildomai apskaičiuoti už priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpio dalį, t. y. už mokestinio ginčo laikotarpio dalį (24 punktas). Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, jog po mokestinio ginčo Valstybinė mokesčių inspekcija nepriima sprendimų dėl papildomai apskaičiuotų delspinigių (28 punktas).

Atsižvelgdamas į minėtas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo taisykles, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino ginčytą raštą ir grąžino pareiškėjos prašymą mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (50 punktas ir rezoliucinė dalis).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis).