Klausimas. Teisė gauti nemokamą advokato pagalbą ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nepažeistos valstybės institucijoms nepagrįstai atsisakius paskirti kaltinamojo nurodytą advokatą, kad šis teiktų nemokamą teisinę pagalbą, nes šis advokatas veiksmingai gynė jį nemokamai.
Šioje byloje pareiškėjas, nuteistas už atvirą rankinės vagystę ir neteisėtą gyvenimą Šveicarijoje, skundėsi teisės nemokamai gauti advokato pagalbą pažeidimu, nes prašymas paskirti jo nurodytą advokatą, kad šis teiktų jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, buvo atmestas. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su šio straipsnio 3 dalies c punktu, pažeidimo, nes, pareiškėjo nurodytam advokatui veiksmingai gynus jį pro bono (neatlygintinai), skundžiamas institucijų atsisakymas, nors nepagrįstas, neturėjo realios įtakos bendram baudžiamojo proceso teisingumui.
EŽTT priminė, kad, pagal jo praktiką, teisė į pasirinktą gynėją nėra absoliuti. Ji neišvengiamai apribojama tais atvejais, kai teikiama nemokama teisinė pagalba, taip pat kai teismai turi nuspręsti, ar reikia paskirti kaltinamajam advokatą vadovaujantis teisingumo interesais. Jeigu nacionalinės institucijos nusprendžia nepaisyti kaltinamojo norų dėl teisinio atstovavimo pasirinkimo nesant reikšmingų ir pakankamų priežasčių manyti, kad tai būtina teisingumo interesais, toks apribojimas sukelia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su šio straipsnio 3 dalies c punktu, pažeidimą, jeigu, atsižvelgiant į procesą kaip į visumą, kenkia pareiškėjo gynybai. Taigi EŽTT turi nustatyti, ar institucijos pateikė reikšmingus ir pakankamus motyvus, kad teisingumo interesai reikalavo atsisakyti paskirti pareiškėjui gynėją, o jei ne, ar, atsižvelgiant į visą baudžiamąjį procesą, dėl šio atsisakymo buvo pažeistos jo gynybos teisės.
EŽTT nuomone, šioje byloje teisingumo interesai reikalavo paskirti pareiškėjui valstybės apmokamą gynėją, nes, pirma, jis buvo visiško nepritekliaus situacijoje ir, antra, byla nebuvo smulki, už inkriminuojamas nusikalstamas veikas grėsė nemaža laisvės atėmimo bausmė, šiuo aspektu analogišką išvadą padarė ir nacionalinis teismas, nurodęs, kad pareiškėjui grėsė daugiau kaip 120 laisvės atėmimo (baudos) dienų.7 Taigi, EŽTT nuomone, nacionalinių teismų atliktas dviejų sąlygų, susijusių su bylos sudėtingumu ir pareiškėjo asmenybe, vertinimas šioje byloje buvo paviršutiniškas, vadinasi, institucijos nepateikė reikšmingų ir pakankamų motyvų atsisakyti paskirti pareiškėjui gynėją. Vertindamas šio atsisakymo poveikį jo gynybos teisėms, EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas ir padedamas savo pasirinkto advokato nuo bylos tyrimo stadijos bent iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, taip pat ir tuo metu, kai buvo galutinai atmestas jo prašymas dėl teisinės pagalbos skyrimo.
Minėto advokato pagalba leido pareiškėjui veiksmingai gintis, ir jis pasiekė, kad būtų žymiai sumažinta bausmė, kurią iš pradžių supaprastinto proceso tvarka buvo paskyrusi prokuratūra. Taigi ši byla skiriasi nuo EŽTT bylų, kuriose buvo nustatytas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimas dėl advokato pagalbos trūkumo valstybės institucijoms atsisakius suteikti pareiškėjams teisinę pagalbą. EŽTT taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie tai, ar jis apskundė nuosprendį, nors tokia informacija buvo svarbi vertinant bendrą proceso teisingumą. Teismas priminė, kad teisingo proceso reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į visą proceso eigą, o ne remiantis atskirų klausimų ar įvykių nagrinėjimu. Šios bylos aplinkybėmis galima tik padaryti išvadą, kad valstybės institucijų atsisakymas paskirti pareiškėjo nurodytą advokatą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti, kad ir koks apgailėtinas advokato požiūriu, neturėjo realios įtakos bendram pareiškėjo baudžiamojo proceso teisingumui.
EŽTT pažymėjo, kad šis atsisakymas tikriausiai privertė advokatą priimti sudėtingą etinį sprendimą – atsisakyti atstovauti pareiškėjui arba toliau jam atstovauti pro bono. Tačiau EŽTT neturėjo spręsti šio klausimo, atskiro nuo klausimo dėl pareiškėjo baudžiamojo proceso teisingumo, juolab kad advokatas savo vardu į EŽTT nesikreipė.
EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su šio straipsnio 3 dalies c punktu, pažeidimo.