Klausimas. Nepagrįstas (nepateikus svarbių ir pakankamų sprendimo motyvų) ir neproporcingas žurnalisto nuteisimas (neproporcingo dydžio baudos ir kompensacijos priteisimas) už pasisakymus apie žinomus juridinius asmenis (teisėjų ir prokurorų profesines organizacijas-asociacijas) viešame parlamentinės komisijos posėdyje.
Byloje, kurioje pareiškėjas (gerai žinomas žurnalistas) buvo nuteistas ir jam paskirta žymaus dydžio bauda bei priteistas sumokėti didelio dydžio žalos atlyginimas, teismams nepateikus svarbių ir pakankamų motyvų saviraiškos laisvės ribojimui pagrįsti (sureikšminus juridinio asmens reputacijos apsaugą, neatsižvelgus į didesnį eksperto, pakviesto pasisakyti parlamente, saviraiškos laisvės apsaugos poreikį, teiginių pobūdį ir jų išsakymo kontekstą), EŽTT nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą.
Aptariamoje byloje pareiškėjas (gerai žinomas žurnalistas) buvo nuteistas ir turėjo sumokėti 56 000 eurų baudos ir žalos atlyginimo už viešus pasisakymus parlamentinio komiteto posėdyje apie teisėjų ir prokurorų profesines organizacijas, nes šias siejo su kišimusi į politiką ir plačiai paplitusiais konfidencialumo pažeidimais. Pagrindinis klausimas šioje byloje buvo ribojimo būtinumas demokratinėje visuomenėje, nes EŽTT sutiko, kad ribojimas buvo teisėtas (nustatytas įstatymu) ir turėjo teisėtą tikslą apsaugoti kitų asmenų reputaciją ir teises bei teismų valdžios autoritetą. Pareiškėjas išsakė ginčo teiginius, pateikdamas savo nuomonę apie saviraiškos laisvę bei žiniasklaidą ir apie tai, kokią įtaką jiems daro politinės ir ekonominės klasės. Jis teigė, kad asociacijos dalijosi konfidencialia informacija su žurnalistais, siekdamos savo politinių tikslų. EŽTT pažymėjo, kad šie klausimai pateko į bendrojo intereso sritį, o jų aptarimas parlamente buvo politinių debatų dalis, t. y. sritis, kurioje saviraiškos laisvei paprastai suteikiama aukšto lygio apsauga, todėl valdžios institucijos turi siaurą vertinimo laisvę. Be to, kadangi parlamento posėdis buvo atviras visuomenei ir jame dalyvavo žurnalistai, nenuostabu, kad pareiškėjo pareiškimai buvo plačiai išplatinti žiniasklaidoje per kelias dienas po jo kalbos. Iš karto po posėdžio jis davė interviu žurnalistui, o kitą dieną davė papildomą interviu, kuriame pakartojo savo poziciją.
EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad abi asociacijos turėjo gerą reputaciją ir abi buvo gerai žinomos; jų atstovai dažnai buvo kviečiami į parlamentą pateikti savo nuomonę dėl teisinių pasiūlymų, susijusių su teisingumo vykdymu. Šioje byloje nacionaliniai teismai laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas pateikė tik faktinius teiginius, kurie, kaip jis žinojo, buvo melagingi ir šmeižikiški. Savo ruožtu EŽTT manė, kad didžiąją dalį pareiškėjo teiginių sudarė jo asmeninė nuomonė, kurios teisingumo nebuvo galima įrodyti. Vienintelis ginčijamas fakto teiginys buvo pareiškėjo teiginys dėl dalijimosi konfidencialia informacija su žurnalistais. Teismo proceso metu pareiškėjas gynė šį teiginį, teigdamas, kad jis asmeniškai matė, kaip žurnalistas ir atitinkamos asociacijos narys keitėsi bylos medžiaga. EŽTT nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai turi būti suprantami atsižvelgiant į konkretų kontekstą, kuriame jie buvo išsakyti. Net jei aptariamas žurnalistas paneigė pareiškėjo teiginius apie keitimąsi bylos medžiaga, galima laikyti, kad pareiškėjas kalbėjo bendresne prasme apie dviejų organizacijų keitimąsi informacija. Nors jo pastabos galbūt ir buvo perdėtos ir dėl to netinkamai
suformuluotos, jas buvo galima aiškinti kaip platesnės visuomenės kritikos dėl netinkamo teismų sistemos kišimosi į politiką ir žiniasklaidą iliustraciją. EŽTT pažymėjo, kad juridinio asmens reputacijos apsauga nėra tokia stipri kaip fizinių asmenų reputacijos ar teisių apsauga. Be to, nors pareiškėjas ir nebuvo išrinktas tautos atstovas, tačiau jam, kaip pakviestam ekspertui, pateikusiam savo nuomonę parlamentinėje komisijoje, turėjo būti suteikta aukštesnio lygio apsauga, kaip ir parlamentinės bei politinės kalbos atveju. Tačiau Lisabonos apeliacinis teismas savo sprendimą grindė tik teise į asociacijų gerą vardą ir reputaciją, tinkamai neatsižvelgdamas ir išsamiai neišnagrinėjęs EŽTT praktikoje taikomų kriterijų. Galiausiai, be atgrasomojo baudžiamosios baudos (kuri nebuvo maža) poveikio, kompensacijos sumos buvo neproporcingos galimai asociacijų reputacijai padarytai žalai. Tokio griežtumo sankcijos galėjo turėti slopinantį poveikį asmenų, kviečiamų dalyvauti diskusijose dėl bendrojo viešojo intereso klausimų ir institucijų, saviraiškos laisvei. Taigi EŽTT padarė išvadą, kad vidaus teismai nepateikė svarbių ir pakankamų motyvų, pateisinančių pareiškėjo teisės į saviraiškos laisvę apribojimą.
Kai kurie ankstesni EŽTT sprendimai
EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą.