Klausimas. Dėl solidariųjų skolininkų tarpusavio reikalavimų, kai visą draudimo išmoką, sumokėtą tretiesiems asmenims, padengia vienas iš solidariųjų bendraskolių

Ieškovė (bendrovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo (bendrovės darbuotojo) 71 849,26 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vairavo automobilį, nuosavybės teise priklausiusį ieškovei, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo motociklo vairuotojas. Atsakovas automobilį gavo tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių darbo teisinių santykių pagrindu darbo funkcijoms atlikti. Eismo įvykio metu automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusiesiems draudimo išmoką už patirtą žalą atlygino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras). Ieškovei biuras pateikė pretenziją dėl 71 849,26 Eur grąžinimo. Dėl neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ieškovė su atsakovu biurui atsako solidariai. Ieškovė, sumokėjusi biurui 71 849,26 Eur, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, dėl kurio kaltės atsirado žala.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 35 924,63 Eur draudimo išmokos atlyginimą, nusprendęs, kad bendraskoliai nebuvo sudarę jokio susitarimo, todėl taikoma lygių dalių prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal bendrąją prezumpciją nustatė, jog abiejų bendraskolių dalys, sprendžiant jų tarpusavio reikalavimus, yra lygios.

Kasacinis teismas išaiškino, kad kai solidariesiems skolininkams solidarioji prievolė kyla ne tuo pačiu teisiniu pagrindu (pavyzdžiui, vieno asmens atsakomybė kyla iš delikto, nustačius visas tokio asmens deliktinės atsakomybės sąlygas pagal bendrąsias deliktinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas, o kito – iš specialios įstatymo nuostatos, pagal kurią toks asmuo atsako kartu su žalą padariusiu asmeniu), taikytina arba CK 6.9 straipsnio 5 dalis, arba CK 6.280 straipsnio 1 dalis, pagal kurias bendraskolis, įvykdęs solidariąją prievolę, iš kito bendraskolio gali reikalauti visos prievolės įvykdymo, jei nustatoma, kad solidarioji prievolė kilo tik dėl vieno iš bendraskolių kaltės.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatoje kaip solidarieji prievolės grąžinti biurui išmokėtą sumą skolininkai nurodomi už žalą atsakingas asmuo ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad asmenys pagal šią normą tampa solidariaisiais bendraskoliais dėl skirtingų priežasčių, vieni – dėl to, kad yra atsakingi už transporto priemone sukeltą žalą, kiti – dėl to, kad neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę. Tačiau vien tai, kad asmuo pažeidė pareigą apdrausti transporto priemonę ir pagal įstatymą atsako biurui kartu su žalą sukėlusiu asmeniu, savaime nereiškia, kad pareigą apdrausti transporto priemonę pažeidusiam asmeniui prievolė grąžinti biurui pastarojo nukentėjusiam asmeniui dėl padarytos žalos išmokėtą sumą atsiranda dėl delikto. Kasacinis teismas išaiškino, kad pareigą apdrausti transporto priemonę ir neleisti kitiems asmenims naudoti nedraustos transporto priemonės pažeidusiam asmeniui vien dėl šios pareigos pažeidimo nekyla atsakomybė už kito asmens naudota nedrausta transporto priemone sukeltą žalą.

Kasacinis teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda solidarioji prievolė asmens, pažeidusio pareigą sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (nesant nustatytų jo papildomų neteisėtų veiksmų), ir asmens, sukėlusio žalą neapdrausta transporto priemone, ir šią pareigą įvykdo asmuo, pažeidęs pareigą sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pastarojo ir už žalą atsakingo asmens tarpusavio reikalavimams taikytinos CK 6.280 straipsnio 1 dalies ir CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pagal minėtas CK nuostatas, asmuo, pažeidęs pareigą sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, turi teisę prisiteisti iš asmens, atsakingo už žalą, visą biurui sumokėtą sumą, kurią biuras išmokėjo tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone. Tokiu atveju CK 6.280 straipsnio 1 dalies prasme žalą neapdrausta transporto priemonę sukėlęs asmuo laikytinas padariusiu žalą asmeniu, o pareigą sudaryti draudimo sutartį pažeidęs asmuo, kuris įvykdė biuro reikalavimą, – kito asmens padarytą žalą atlyginusiu asmeniu. Atitinkamai CK 6.9 straipsnio 5 dalies prasme žalą neapdrausta transporto priemone sukėlęs asmuo laikomas skolininku, dėl kurio kaltės bendraskoliams atsirado solidarioji prievolė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas pakeitė bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priteisdamas ieškovei iš atsakovo visą ieškovės biurui sumokėtą sumą.