Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › e2-909-370/2021 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Civilinė byla Nr. e2-909-370/2021  ·  teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2019-3
ℹ️ Nuasmenintas tekstas iš LITEKO viešos sprendimų paieškos.

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės „K.“ savininkui M. M. priklausantį turtą, civilinėje byloje Nr. eB2-223-896/2021 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos individualiai įmonei „K.“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Atsakovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės „K.“ (toliau – ir atsakovė) nemokumo administratorius M. K. 2021 m. birželio 11 d. pateikė prašymą leisti nukreipti išieškojimą į atsakovės savininkui M. M. priklausantį turtą, įskaitant visą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, taip pat turtą, esantį bendrojoje nuosavybėje su jo sutuoktine G. M.

2. Prašyme nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovė pripažinta likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 10 d. Atsakovė turto neturi, todėl, siekiant patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, išieškojimas nukreiptinas į šios įmonės savininko M. M. turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi leido nukreipti išieškojimą į atsakovės savininkui M. M. priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms padengti.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami atsakovės kreditorių reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra įsiteisėjusi. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas leisti išieškoti iš atsakovės savininko turimo turto (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 86 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovės savininkas M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Tam, kad būtų galima nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, individuali įmonė turi neturėti turto arba būti jį pardavusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalis, JANĮ 86 straipsnis). Nurodyta sąlyga nebuvo tenkinta, todėl nebuvo pagrindo priimti ginčijamą nutartį. Į bylą yra pateiktas 2015 m. kovo 31 d. turto arešto aktas, iš kurio matyti, kad antstolis areštavo net 6 atsakovės automobilius. Byloje esantys įrodymai rodo, kad atsakovė turi turto. Kadangi atsakovė turi turto, ginčijama nutartis negalėjo būti priimta tol, kol nurodytas turtas nebus realizuotas.

5.2. M. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose (bylos Nr. e2FB-4550- 424/2021) yra pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jam, kaip fiziniam asmeniui. M. M., be kita ko, Vilniaus regiono apylinkės teismo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

5.3. Teismui priėmus skundžiamą nutartį yra suvaržoma M. M. teisė jam bankrutuoti kaip fiziniam asmeniui, atimamos tam tikros teisės, kurias suteikia FABĮ. Neišsprendus fizinio asmens bankroto klausimo, ginčijama nutartis negalėjo būti priimta.

6. Atsiliepime atsakovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės „K.“ nemokumo administratorius M. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. M. M., kaip atsakovės vadovas, iki šiol nėra perdavęs nemokumo administratoriui atsakovės turto, todėl nemokumo administratorius neturi realizuotino atsakovei priklausančio turto. Iš kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo matyti, kad transporto priemonės parduotos iki bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo pridėtame valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išraše apie transporto priemones matyti, kad atsakovės vardu transporto priemonių nėra. Atsakovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto.

6.2. M. M. nurodoma aplinkybė, kad jis kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam, kaip fiziniam asmeniui iškėlimo, negali būti pagrindas naikinti nutartį, juolab kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Nagrinėjamuoju atveju yra neužbaigtas M. M. individualios įmonės bankroto procesas, todėl jam negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkui priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos procesinių aplinkybių

9. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratoriumi paskirtas M. K. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 12 d.

10. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 19 d., patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. vasario 6 d. teismo nutartimis patikslintas.

11. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovė pripažinta likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 10 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį.

12. 2021 m. balandžio 19 d. atsakovės savininkas M. M. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą prašė iškelti jam bankroto bylą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi M. M. nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 17 d. panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį ir perdavė pareiškimo priėmimo klausimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams nagrinėti iš naujo.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

13. Nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu atsakovės savininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas leido nukreipti išieškojimą į atsakovės savininkui M. M. priklausantį turtą. Nesutikimą su nutartimi atsakovės savininkas grindžia iš esmės dviem pagrindiniais argumentais: 1) atsakovė turi turto, todėl išieškojimas iš atsakovės savininko turto negali būti vykdomas; 2) atsakovės savininkas yra kreipęsis į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo bei prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

14. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto.

15. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė turi turto, todėl pirmiausia turi būti parduodamas atsakovės turtas, o ne atsakovės savininko turtas.

16. Įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo konstatuota, pagal VĮ „Regitra“ duomenis, 2019 m. sausio 15 d. atsakovės ir jos savininko M. M. vardu įregistruotų transporto priemonių nebuvo. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, 2019 m. sausio 15 d. atsakovės vardu nebuvo įregistruoto nekilnojamojo turto, o atsakovės savininkas M. M. turi nekilnojamo turto, kuris yra areštuotas arba įkeistas.

17. Nagrinėjamu atvejus byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovė turi turto, tokių duomenų taip pat nenurodė ir nemokumo administratorius. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovės savininkas nėra perdavęs atsakovės nemokumo administratoriui jokio atsakovės turto. Šiuo atveju nėra įmanomas išieškojimas iš atsakovės turto, kadangi ji turto neturi. Kartu pažymėtina, kad pats atsakovės savininkas nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino duomenis apie atsakovės turtą, nepateikė duomenų apie faktiškai įmonės konkretų turimą turtą, jo buvimo vietą, nepaneigė viešųjų registrų duomenų. Dėl šių aplinkybių M. M. atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės turto egzistavimo laikytini nepagrįstais ir skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo neįrodo.

18. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad neišsprendus fizinio asmens bankroto klausimo, ginčijama nutartis negalėjo būti priimta, yra suvaržoma M. M. teisė jam bankrutuoti kaip fiziniam asmeniui.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad individualios įmonės nemokumo byloje teismo nutarties leisti vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto priėmimo kliūtimi nėra individualios įmonės savininko kreipimasis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, individualios įmonės savininko fizinio asmens bankroto procedūros nėra galimos individualiai įmonei iškėlus bankroto (nemokumo) bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

20. Leisti vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto kliūtimi taip pat nėra ir aplinkybė, kad individualios įmonės savininkas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši aplinkybė teoriškai galėtų būti tik pagrindas sustabdyti fizinio asmens bankroto bylą (CPK 3 straipsnio 3 dalis), tačiau ne kliūtimi leisti išieškoti iš likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės savininko turto.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas pagrįstai leido nukreipti išieškojimą į atsakovės savininkui M. M. priklausantį turtą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė

Paminėta tekste:

CK

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles

CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

← Grįžti į bylos apžvalgą