Likviduojamo dėl bankroto statusą suteikia tik teismo nutartis, ne kreditorių nutarimas

Apžvalga

Spręsdamas kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimą, LApT nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 83 straipsnio 5 dalį juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Kreditorių susirinkimo nutarimas įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl bendrovės likvidavimo iš esmės yra tik procedūrinio pobūdžio, tokio nutarimo nepakanka, kad bendrovė būtų pripažinta likviduojama dėl bankroto, nes sprendimą dėl bendrovės likvidavimo gali priimti tik teismas. Be to, atsižvelgiant į JANĮ 83 straipsnio 1 dalies nuostatas, praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jei šis terminas nepratęstas ir jei per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį, teismas turi savo iniciatyva spręsti dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, net nelaukdamas kreditorių susirinkimo ar administratoriaus iniciatyvos dėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pratęsimo.

Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta pirmiau, LApT padarė išvadą, kad reikalavimo panaikinti procedūrinio pobūdžio kreditorių nutarimą dėl nemokumo administratorės įpareigojimo kreiptis į teismą dėl bendrovės likvidavimo patenkinimas pats savaime apeliantei nesukeltų jokių materialiojo pobūdžio teisinių padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama

nutartimi pagrįstai atsisakė priimti kreditorės skundą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.