Tikslinant kreditoriaus reikalavimą taikoma tuo metu galiojanti kasacinio teismo praktika

Apžvalga

Nagrinėdama klausimą dėl po kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo pasikeitusių precedentų taikymo tikslinant kreditoriaus finansinį reikalavimą, LApT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusprendė, kad būtent kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo metu vyksta bylos nagrinėjimas iš esmės, tai nėra teismo sprendimo (nutarties), turinčio res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią, peržiūrėjimas (kuris negalimas dėl pakeistos kasacinio teismo praktikos), o naujo ginčo nagrinėjimas, kuriam aktuali kasacinio teismo praktika, galiojanti bylos nagrinėjimo metu. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo, todėl teismas juo privalo vadovautis spręsdamas ir kreditoriaus reikalavimo tikslinimo klausimą.

Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas tiek prieš kasacinio teismo nutartį, kuria

buvo pakeista praktika, susijusi su mokėjimo palūkanų skaičiavimu po sutarties nutraukimo, tiek po minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo liko nepakitęs. Kasacinio teismo praktika buvo keičiama atsižvelgiant į tai, kad anksčiau teismai neteisingai taikė ir aiškino įstatymą, buvo ištaisyta teisės taikymo klaida. Taigi, nepaisant to, kad kreditorės finansinis reikalavimas susiformavo ir buvo patvirtintas galiojant kasacinio teismo išaiškinimams, jog mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo kartu su kompensacinėmis palūkanomis (netesybomis), tačiau tol, kol ginčas dėl skolos nėra išspręstas iš esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nagrinėjamu atveju – teismo nutartimi dėl kreditorės finansinio reikalavimo patikslinimo) ir nėra priimtas sprendimas dėl bankrutavusios bendrovės pabaigos, kreditorė negali turėti teisėtų lūkesčių patenkinti savo finansinį reikalavimą remdamasi nebegaliojančia teismų praktika, kuria buvo vadovaujamasi neteisingai taikant ir aiškinant įstatymo nuostatas.