2022 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ skundas atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Komotos servisas“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21R-867 (AG-646/04-2020); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 32.45-MANOVMI RM; 3) įpareigoti VMI pareiškėjos prašymą dėl bankroto proceso iniciavimo ne teismo tvarka išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėja nurodė, kad, priimdama sprendimą, VMI netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. Pareiškėja, susidarius įsiskolinimui, priėmė sprendimą skelbti apie savo nemokumą (bankrotą), todėl kreipėsi į VMI su prašymu dėl nemokumo proceso iniciavimo, tačiau nei vienas pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjai siūlomi sudėtingi ir didesnį laiko bei finansinių išlaidų reikalaujantys nemokumo nustatymo būdai. Pareiškėjos įsitikinimu, ar bendrovei bus leista inicijuoti nemokumo procesą ne teismo keliu, ar ne, priklauso tik nuo atsakovės geranoriškumo. Atsakovei yra gerai žinoma pareiškėjos finansinė padėtis, todėl atsakovės priimtas sprendimas yra prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms.
3. Atsakovė atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad visi pareiškėjos su mokestiniu ginču ir prievolės išieškojimu susiję ginčai yra pasibaigę. Pareiškėjos argumentai, kad VMI nesilaikė MAĮ ir VAĮ nuostatų ir priėmė minėtų įstatymų neatitinkančius sprendimus, yra nepagrįsti. Pareiškėjos ginčijamu sprendimu VMI nepritarė bendrovės bankroto proceso iniciavimui ne teismo tvarka ir informavo pareiškėją, kad nėra pradėjusi nemokumo (bankroto) bylos bendrovei inicijavimo procedūros, todėl pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo privalo pats bendrovės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1386-811/2021 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eA-3065-442/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl atsakovės VMI 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912 panaikinimo ir atsakovės VMI įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Komotos servisas“ prašymą dėl bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka panaikino ir šią bylos dalį perdavė pagal teismingumą Kauno apygardos teismui; taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21R-867(AG-646/04-2020) panaikinimo pakeitė; panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21R-867(AG-646/04-2020).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Komotos servisas“ skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, jog pareiškėja dėl sudėtingos finansinės padėties 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą skelbti bendrovės nemokumą ne teismo tvarka, nurodė, kad, gavus VMI pritarimą, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas. Priešingu atveju pareiškėja prašė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes VMI yra pagrindinė bendrovės kreditorė.
7. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2020 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912 „Dėl nemokumo bylos iniciavimo“. Atsakovė nepritarė pareiškėjos bankroto proceso iniciavimui ne teismo tvarka bei informavo pareiškėją, kad šiuo metu nėra pradėjusi nemokumo (bankroto) bylos bendrovei inicijavimo procedūros, todėl pateikti pareiškimą teismui privalo įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją.
8. Aptaręs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytą teisinį nemokumo (bankroto) proceso inicijavimo reglamentavimą (JANĮ 4 straipsnis), sąlygas, kurioms esant nemokumo procesas gali vykti ne teismo tvarka (JANĮ 11 straipsnis), teismas nurodė, kad atsakovė ginčijamame sprendime aiškiai išreiškė nepritarimą dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka. Be to, atsakovė sprendime aiškiai išdėstė jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, nurodė pareiškėjai jos teises ir pareigas, inicijuojant bendrovės nemokumo procesą ne teismo tvarka. Teismas padarė išvadą nesant pagrindo teigti, kad atsakovė, priimdama pareiškėjos ginčijamą sprendimą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kaip pagrindo ginčijamo sprendimo panaikinimui.
9. Teismas sprendė, kad šiuo atveju bendrovės nemokumo procesas pagal JANĮ 11 straipsnio 2 dalį ne teismo tvarka yra negalimas, nes nėra esminės sąlygos – mokesčių administratoriaus sutikimo dėl bankroto proceso ne teismo tvarka.
10. Įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad UAB „Komotos servisas“ turimas turtas sudaro 1 411,97 Eur, o įsipareigojimai vien VMI sudaro 25 489,57 Eur, dėl apyvartinių lėšų trūkumo bendrovė nevykdo pardavimų ir neteikia paslaugų nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, teismas sprendė, kad pareiškėjos turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Juridinio asmens vadovas privalo atsakingai vertinti juridinių asmenų mokumą ir pareigą inicijuoti nemokumo procesą. Taigi, pareiškėjos direktorius privalo vykdyti JANĮ numatytas pareigas ir inicijuoti nemokumo procedūrą, nes šios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įstatymų nustatyta tvarka skolininkui (jo vadovams) kyla atsakomybė. VMI neturi pareigos pagal asmens prašymą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui inicijavimo, kadangi šiuo atveju tokią pareigą turi juridinio asmens vadovas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja UAB „Komotos servisas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį; panaikinti VMI 2020 m. liepos 17 d. raštą Nr. 32.45-MANOVMI RM; įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti UAB „Komotos servisas“ 2020 m. liepos 10 d. prašymą dėl nemokumo proceso iniciavimo ne teismo tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atmesdamas pareiškėjos skundą, teismas neišnagrinėjo kilusio ginčo iš esmės. Pareiškėja, skunde pateikdama ginčo argumentus, akcentavo, kad atsakovė yra viešasis juridinis asmuo (mokesčių administratorius), kuriam valstybės vardu yra suteiktos specialiosios teisės ir pareigos, deklaruojamos MAĮ, VAĮ ir kitų įstatymų nuostatose; tačiau teismai (Kauno apygardos teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas) atsakovės veiksmus (priimtą sprendimą) vertino ne kaip valstybinės institucijos (mokesčių administratoriaus), kurios priimami sprendimai turi atitikti MAĮ, VAĮ bei kitų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir reikalavimams.
11.2. Teismai nepasisakė dėl esminių ginčo aplinkybių: 1) kodėl atsakovės, kurios veikla nėra deklaruojama išskirtinai tik JANĮ nuostatomis, priimtas sprendimas grindžiamas tik JANĮ nuostata; 2) kokios grėsmės ar aplinkybės nulėmė, kad atsakovė, atstovaudama valstybinę instituciją (mokesčių administratorių), negali veikti, kaip mokesčių administratorius, tai yra, dėl kokių buvusių (esamų) priežasčių, atsakovė priėmė savo iniciatyva sprendimą tik pagal JANĮ nuostatas, ignoruojant atsakovės veiklą reglamentuojančias MAĮ ir VAĮ nuostatas. Todėl, prieš priimant sprendimą šiame ginče, atsakytina į esminius klausimus: 1) kokiais atsakovės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais šis specialusis teisės subjektas priėmė (skundžiamą) sprendimą; 2) ar atsakovė, turinti specialias teises ir pareigas tinkamai veikė, taikė savo teises ir ar nėra kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kurie galimai galėjo būti pažeisti.
11.3. Teismas patvirtino, kad visi buvę teisminiai ginčai tarp atsakovės ir pareiškėjos yra išspręsti. Tai patvirtina, kad abi šalys, toliau bendradarbiaudamos, galėtų spręsti kilusius klausimus. Neteisminėje procedūroje atsakovė gali paskirti savo nemokumo administratorių, kuris greitai ir sėkmingai užbaigtų visus pareiškėjos nemokumo procesus ir kartu su pareiškėja galimai surastų sprendimus nemokumui įveikti. Tuo tarpu pareiškėja neturi lėšų, kad galėtų tinkamai realizuoti savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jame atstovauti. Atsakovės institucijoje dirba tos srities specialistai, jie nuolat dalyvauja nemokumo procesuose, kuriuos inicijuoja ir pati atsakovė, tad jai šią problemą išspręsti daug lengviau ir paprasčiau.
11.4. Teismas atsižvelgė tik į dalį pareiškėjos prašymo dėl neteisminės procedūros inicijavimo, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl šiuo atveju, nustačius, kad neteisminė procedūra nebūtų efektyvi, netenkinamas alternatyvus pareiškėjo prašymas, kad atsakovė, nesutikdama su neteisminiu bankrotu, pati turėtų inicijuoti teisminę procedūrą.
12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka. Jeigu nėra tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis).
12.2. VMI įmonei taikė priverstinio poveikio priemones, kurias vykdo antstolis.
12.3. JANĮ 6 straipsnyje yra suformuotas griežtas paliepimas, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
12.4. VMI yra valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose. Pagrindiniai mokesčių administratoriaus uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos yra nustatyti MAĮ ir detalizuojami VMI nuostatuose, tačiau jie nenumato VMI pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo esant tokiam įmonės prašymui.
12.5. VMI nėra pradėjusi nemokumo (bankroto) bylos UAB „Komotos servisas“ inicijavimo procedūros, todėl pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo privalo būtent įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis apeliantė UAB „Komotos servisas“ dėl sudėtingos finansinės padėties 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovę VMI, prašydama duoti sutikimą skelbti bendrovės nemokumą ne teismo tvarka. Priešingu atveju pareiškėja prašė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes VMI yra pagrindinė bendrovės kreditorė. Skundžiamu raštu VMI nurodė nesutinkanti, kad bendrovės bankroto procesas būtų vykdomas ne teismo tvarka ir nurodė, kad pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo privalo būtent įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. Kauno apygardos teismas skundžiama 2022 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
15. Kaip minėta, bylą administracine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nes konstatavo, kad ginčijamame teisiniame santykyje VMI veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip bankroto teisinių santykių, kuriuos reguliuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, subjektas; teisinis santykis, iš kurio kilo ginčas, yra civilinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios komepencijos teisme. Tai reiškia, kad administracinis teismas nenustatė jokių administracine procedūra tikrintinų VMI veiksmų (neveikimo).
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), tokioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau – byla nutraukiama (CPK 293 straipsnis).
17. CPK 36 straipsnio 8 dalis nustato, kad, kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. Taigi, pagal minėtas normas ir nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, nepaisant to, kad jau iškelta byla nagrinėjimui pagal teismingumą perduota iš administracinio teismo, ją gavęs bendrosios kompetencijos teismas turi patikrinti, ar egzistuoja bylos nagrinėjimo civiline tvarka prielaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jam perduotoje byloje pateikto skundo šiuo aspektu neįvertino.
18. Juridinių asmenų bankroto procesas Lietuvoje gali vykti teismo arba ne teismo tvarka. Pagrindinis kriterijus, skiriantis teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso, yra tas, kad pastaruoju atveju nemokumo procesas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu, o visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Tačiau bet kokiu atveju bankroto proceso iniciatyvos teisė ir pareiga yra įtvirtintos įstatyme. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso (toliau – juridinio asmens vadovas), jeigu juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemokus; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 5 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. Sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas nenustato imperatyvo kreditoriui (nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju jis ir mokesčių administratorius) inicijuoti skolininko nemokumo procesą, tą daryti esant atitinkamoms sąlygoms privalo įmonės vadovas.
19. Pažymėtina ir tai, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovė (kreditorė) VMI neturi įstatyminės pareigos, susijusios su bankroto proceso inicijavimu, atsižvelgiant į tai, jog teisėmis asmenys laisvai naudojasi savo nuožiūra, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo kreditorė nesutiko su bankrotu ne teismo tvarka ir įpareigoti kreditorę duoti sutikimą skelbti bendrovės nemokumą ne teismo tvarka ar kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo negali būti nagrinėjamas teisme.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nemokumo teisiniuose santykiuose teismo funkcija kontroliuoti nemokumo proceso dalyvių veiksmus paprastai yra atliekama ne a priori (iš anksto), t. y. iki tokių veiksmų atlikimo, tačiau a posteriori (iš to, kas jau įvyko), t. y. revizuojant jau atliktus veiksmus ar nustatytą neveikimą pagal imperatyvias normas.
22. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo įsikišti į įmonės bei jos kreditorių kompetenciją ir iš anksto spręsti dėl įpareigojimo pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka ar kreditoriaus įpareigojimo inicijuoti nemokumo bylą. Todėl iš administracinio teismo pagal teismingumą gavęs tokį apeliantės skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti prielaidas jo nagrinėjimui civiline tvarka ir nustatęs minėtas aplinkybes – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nurodytų aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme lemia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla pagal pareiškėjos skundą dėl kreditorės sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
23. Nustatęs bylos nutraukimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Teisėja
Alma Urbanavičienė
Paminėta tekste:
eI3-1386-811/2021
eA-3065-442/2021
CPK
CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
e3K-7-471-403/2018
CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
CK
CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės