Kreditorių susirinkimui nenustačius turto pardavimo tvarkos, ją nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas

Apžvalga

Pasisakydamas dėl teismo nutarties, kuria nustatyta bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarka, pagrįstumo, LApT nurodė, kad teisės aktuose nereglamentuojama situacija, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Tačiau veiksmingo nemokumo (bankroto) proceso tikslas lemia, kad kreditorių autonomija įgyvendinant kolektyvines teises nėra absoliuti ir turi būti suderinama su kolektyviniais bankroto proceso dalyvių interesais. Atitinkamai teismas, taikydamas teisėjo vadovavimo procesui principą ir siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis), turi imtis priemonių, siekdamas užtikrinti veiksmingą bankroto procesą.

JANĮ pripažinus aktyvų teismų vaidmenį nemokumo (bankroto) procese, įstatyme nenumatytos aktyvumo ribos ir jo suderinamumas su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Taigi teismas kiekvienu atveju turi vertinti savo aktyvumo nemokumo (bankroto) procese ribas ir jo suderinamumą su minėtais principais. Teismo aktyvumas jokiu būdu negali pažeisti pamatinių civilinio proceso (rungtyniškumo, proporcingumo) principų.

LApT pažymėjo, kad įmonės turto realizavimo klausimai yra sprendžiami nuo 2020 m. kovo 13 d., tačiau jokių argumentų, kad administratoriaus siūloma tvarka galbūt pažeidžia kreditorių ar bankrutuojančios įmonės interesus, nepateikta. Be to, didžiausią balsų skaičių turinti kreditorė jokių argumentų ar motyvų dėl to nenurodo ir teikdama atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks kreditorės elgesys yra nesuderinamas su bankroto proceso veiksmingumo tikslu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl įmonės realizavimo tvarkos nustatymo.

Teismas taip pat išaiškino, kad būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, kad būtų užtikrinta bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyra. Vis dėlto, jei kreditorių susirinkimas šios teisės ir pareigos neįgyvendinta, kaip yra ir nagrinėjamos civilinės bylos atveju, pradinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą turi teisę nustatyti bankroto bylą nagrinėjantis teismas.