Absoliutus sprendimo negaliojimas ir teismingumas su tarptautiniu elementu

Klausimas

Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo, teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius bei ieškinio su tarptautiniu elementu teismingumo

Suformuluota taisyklė

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje yra nurodyti argumentai dėl šalių susitarimo dėl teismingumo negaliojimo, tačiau nėra įvertintas ieškinio teismingumo klausimas pagal tarptautinį teismingumą reglamentuojančias atitinkamas Europos Sąjungos, tarptautinės ir nacionalinės teisės taisykles, negali būti pripažinta atitinkančia CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą reikalavimą teismui motyvuoti priimamą procesinį sprendimą atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir jo įtaką asmens teisei kreiptis į teismą. Vien atsisakymo priimti ieškinį teisinio pagrindo tokioje nutartyje nurodymas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nepaaiškinant ir nepagrindžiant jo taikymo atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat nelaikytinas tinkamu teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą (nutartį) įgyvendinimu. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažįstama kaip tinkamai motyvuota pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą ją panaikinti dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto absoliutaus jos negaliojimo pagrindo. Tinkamas materialiųjų teisinių santykių kvalifikavimas yra reikšmingas ne tik teismui siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, bet ir nuo to, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja šiuos santykius, gali priklausyti, ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą. Priklausomai nuo to, kaip būtų kvalifikuoti kilusio ginčo materialieji teisiniai santykiai, atitinkamai teismai turėtų įvertinti jurisdikcijos klausimą kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu. Ieškinio atsakovams, turintiems gyvenamąją vietą Europos Sąjungoje, teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal atitinkamas reglamento „Briuselis Ibis“ nuostatas ir jas aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Jeigu vis dėlto būtų nustatyta, jog ginčas kyla iš sutartinių teisinių santykių, tik tuomet teismas, atsižvelgdamas į santykių pobūdį, be kita ko, privalo įvertinti, ar ginčas kyla iš vartojimo teisinių santykių ir atsakovams atitinkamai suteiktinas vartotojo statusas bei taikytini vartotojų teisių apsaugą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai. Ieškinys atsakovams, turintiems gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, pareikštas po pereinamojo laikotarpio pabaigos, kuriam pasibaigus Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teisinius santykius reguliuojančiose tarptautinėse sutartyse nėra nustatytas tolesnis reglamento „Briuselis Ibis“ ar analogiškų jurisdikcijos taisyklių taikymas. Kadangi Lietuva su Jungtine Karalyste neturi dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos, ieškinio šiems atsakovams jurisdikcijos klausimas spręstinas pagal CPK VII dalies LIX skyriaus taisykles, kartu atsižvelgiant į vartotojų teisių apsaugos standartus (iš Europos Sąjungos teisės Lietuvai kylančius vartotojų teisių apsaugos reikalavimus) tuo atveju, jeigu ginčo santykiai būtų kvalifikuoti kaip kylantys iš vartojimo teisinių santykių. 396396396 Analogiškai turėtų būti sprendžiamas ir ieškinio, pareikšto atsakovams, turintiems gyvenamąją vietą ne Europos Sąjungos valstybėse, su kuriomis Lietuva neturi sudariusi tarptautinių sutarčių dėl teisinės pagalbos, jurisdikcijos klausimas. Ieškinio, pareikšto atsakovams, turintiems gyvenamąją vietą ne Europos Sąjungos valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišales sutartis dėl teisinės pagalbos, teismingumui nustatyti taikytinos atitinkamos šių sutarčių nuostatos.