Klausimas. Dėl teismo pareigos vertinti alternatyvius procesinius prašymus

Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja poreikis išaiškinti apylinkės teismo nutartį, kadangi šia nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos galbūt prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į pateiktą nutarties išaiškinimą, gali egzistuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties išaiškinimo, nurodęs, kad prašomas išaiškinti taikos sutarties punktas yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Dėl ieškovės pateikto prašymo atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė, tačiau pabrėžė, kad jeigu ieškovė mano, jog taikos sutartis pažeidžia jos, trečiųjų asmenų interesus ar prieštarauja įstatymų nuostatoms, ji gali kreiptis į apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl proceso atnaujinimo kvalifikavo kaip sąlyginį reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad, netenkinus pirmojo prašymo reikalavimo (dėl nutarties išaiškinimo), antrojo reikalavimo (dėl proceso atnaujinimo) nagrinėjimas tapo teisiškai nebeaktualus.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, vertinant byloje dalyvaujančio asmens pateiktą procesinį dokumentą, svarbu vertinti jo visumą, t. y. atsižvelgti ne tik į suformuluotą dokumento dalyką (reiškiamą prašymą ar prašymus), bet ir į teikiamo dokumento turinį, įskaitant jame nurodomas aplinkybes bei argumentus. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė pateiktu procesiniu dokumentu suformulavo du alternatyvius prašymus (išaiškinti apylinkės teismo nutartį arba atnaujinti procesą), nurodydama vieno iš šių reikalavimų nagrinėjimo prioritetą.

Kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs vieno iš alternatyvių prašymų (atmetęs prašymą išaiškinti teismo procesinį sprendimą), turėjo spręsti dėl antrojo (alternatyvaus) reikalavimo pagrįstumo. Tuo atveju, jei teismas nusprendė, kad pateiktas prašymas neatitinka prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamų formos ar turinio reikalavimų, tai turėjo pasinaudoti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnis). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašymą kvalifikavo kaip sąlyginį reikalavimą ir nusprendė, kad, netenkinus pirmojo reikalavimo, antrojo reikalavimo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl proceso atnaujinimo turėjo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria neišspręstas ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, ir dėl šios dalies bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.