Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › Civilinis procesas › e3K-3-14-1075/2026 › apžvalga
← Grįžti į nutarties apžvalgą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas · Civilinių bylų skyrius
NUTARTIES APŽVALGA
Byla Nr. e3K-3-14-1075/2026  ·  2026-02-06
ℹ️ Santrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario mėn. praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas nutarties tekstas – eteismai.lt.

Klausimas. Dėl pareiškimo panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje trūkumo vertinimo pareiškimo priėmimo stadijoje

Pareiškėjas, anksčiau pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, kreipėsi į teismą, prašydamas peržiūrėti ir panaikinti tokį teismo sprendimą, nurodydamas, kad jo sveikatos būklė pagerėjo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškimą laikė nepaduotu, nes pateiktoje sveikatos priežiūros įstaigos pažymoje buvo nurodyta, jog pareiškėjas nesigydo, nevartoja vaistų ir pas gydytojus nesilanko.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo prie procesinio dokumento pridėti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą ir įrodinėja bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad sveikatos priežiūros įstaigos pažymos ar kitų duomenų apie asmens psichikos būklę nepateikimas laikytinas pareiškimo trūkumu, kurį teisėjas turi teisę įpareigoti pareiškėją pašalinti.

Kasacinis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl veiksnumo atkūrimo priėmimo klausimą, pagrįstai įpareigojo pareiškėją kartu su pareiškimu pateikti jo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau kartu kasacinis teismas pabrėžė, kad išvada, ar pateiktų medicinos dokumentų pakanka spręsti dėl asmens veiksnumo atkūrimo, gali būti daroma tik nagrinėjant bylą iš esmės ir įvertinus visus medicininius duomenis, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje. Priešingu atveju teismų veiksmai, formaliai vertinant sveikatos priežiūros įstaigos pažymos turinį jau bylos iškėlimo stadijoje, būtų nesuderinami su asmens teisių apsauga, nes byloje dėl veiksnumo atkūrimo turi būti sprendžiamas vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į privataus gyvenimo apsaugą – ribojimo panaikinimo klausimas. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai neteisingai sutapatino pareiškimo priėmimo momentą su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl pažeidė asmens teisę į teisminę gynybą.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino teismų nutartis, kuriomis atsisakyta priimti nagrinėti pareiškimą, ir pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

← Grįžti į nutarties apžvalgą