2022 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir
Astos Radzevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Rusijos Federacijos Respublikoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės ,,KelBi“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. M-175/2021, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos unigrupė“,
n u s t a t ė :
1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. spalio 12 d. gautas Rusijos Federacijos Respublikoje (toliau – ir Rusija) registruotos ribotos atsakomybės bendrovės ,,KelBi“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų (toliau – ir Arbitražo teismas) 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą byloje Nr. M-175/2021, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos unigrupė“ priteista 40 147,53 Eur prarasto krovinio vertės, 4 988,39 Eur nuostoliai, 8 361 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių kompensacija pareiškėjos išlaidoms, susijusioms su sumokėtoms registravimo ir arbitravimo rinkliavomis.
2. Pareiškėja nurodė, kad Arbitražo teismas tinkamai informavęs atsakovą apie pradėtą bylą bei šalims aiškiai susitarus dėl ginčo teismingumo Arbitražo teisme, nėra teisinės prielaidos teigti, jog egzistuoja bent vienas atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimą, todėl sprendime išieškotinos sumos yra vykdytinos atsakovo buveinės vietoje (Lietuvos Respublikoje).
3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 4 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „Baltijos unigrupė“ atsiliepimas į prašymą, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo prašymo netenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Arbitražo teismas neturėjo kompetencijos nagrinėti ginčą, nes arbitražinė išlyga yra negaliojanti dėl joje nenumatytos įstatymų (1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija)) reikalaujamos privalomos arbitražinio susitarimo sąlygos. Pagal CMR konvenciją, šalių susitarimas dėl ginčų sprendimo arbitraže yra galiojantis tik tuo atveju, jeigu šiuo susitarimu šalių pasirinktas arbitražas spręsdamas ginčą bus įpareigotas vadovautis konvencijos nuostatomis. Tarp šalių sudarytos 2021 m. liepos 14 d. sutarties Nr. 14/7-2021 dėl krovinių vežimo kelių transportu (toliau – Sutartis) 8.1 punkte suformuluotoje arbitražinėje išlygoje nėra numatyta, kad arbitražinis teismas vadovausis CMR konvencija. Sutartyje net nėra įtvirtinto šalių įsipareigojimo ar bent nurodymo, kad pervežimai atliekami vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Arbitražo teismas nesivadovavo CMR konvencija ir jos netaikė į šios konvencijos sritį patenkantiems ir jos imperatyviai reglamentuojamiems santykiams. Arbitražo teismas priteisė iš vežėjo (suinteresuoto asmens) išlaidas, kurias priteisti CMR konvencija draudžia. Nors šis teisės aktas buvo formaliai paminėtas, tačiau, buvo visiškai ignoruotas imperatyvus reglamentavimas, numatantis maksimalią iš vežėjo galimą priteisti kompensacijos sumą. Arbitražo teismo padaryti materialiosios teisės pažeidimai reiškia viešosios tvarkos pažeidimą. Pateikęs patikslintą atsiliepimą, suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nuslėpė nuo arbitrų faktą, kad dalis krovinio buvo sulaikyta dėl egzistuojančios skolos, taip pat buvo nuslėptas faktas apie tai, kad Maskvos miesto arbitražiniame teisme buvo iškelta ir nagrinėjama pareiškėjos įvairiais būdais vilkinama byla dėl 94 137,56 Eur dydžio skolos už pervežimo paslaugas iš pareiškėjos priteisimo. Sužinojęs apie nesąžiningą pareiškėjos kreipimąsi į Arbitražo teismą, suinteresuotas asmuo neturėjo realios galimybės ginti savo teises, pateikti atsiliepimą į nesąžiningus pareiškėjos reikalavimus, atsikirtimus dėl arbitražinės išlygos neteisėtumo. Ginčų su pareiškėja dėl apmokėjimo už suteiktas pervežimo paslaugas išsprendimui suinteresuotas asmuo pasitelkė į pagalbą Rusijos Federacijos pilietį A. B., kuriam buvo išduotas notaro patvirtintas 2022 m. balandžio 6 d. įgaliojimas. A. B. turėjo ir ketino dalyvauti 2022 m. gegužės 30 d. Arbitražo teismo posėdyje, bet, dėl nuo jo nepriklausiusių techninių kliūčių, jis negalėjo laiku atvykti į arbitražo vietą. Apie tai nedelsiant buvo telefonu informuoti arbitrai
(ši aplinkybė užfiksuota ir pačiame Arbitražo teismo sprendime). Deja, 2022 m. gegužės 30 d. posėdis atidėtas nebuvo. Kai dėl ne nuo jo priklausiusių priežasčių, pavėlavęs A. B. atvyko į Arbitražo teismą, jis buvo informuotas, kad byla jau išnagrinėta.
4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 23 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų pašalinimo. Taip pat pareiškėja pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareikalautus duomenis – kokia yra pareiškėjo nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas.
5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gruodžio 1 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai. Pareiškėja nurodo, kad pats suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie arbitražo nagrinėjimą, nurodo, jog buvo paskirtas asmuo, todėl turėjo visas galimybės teikti paaiškinimus. Pažymi, kad vertindamas prašomą pripažinti Arbitražo teismo sprendimą neturi įgaliojimų nagrinėti bylą iš esmės, tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą fakto bei teisės klausimais, t. y. aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
6. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir 1958 m. Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio
6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje nustatyta, kad Arbitražo teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu arbitražo byloje
Nr. M-175/2021 pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteista 40 147,53 Eur prarasto krovinio vertės, 4 988,39 Eur nuostoliai, 8 361 JAV dolerių kompensacija pareiškėjos išlaidoms.
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą, todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).
9. Be to, tiek teismui gavus ieškinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali būti paneigiamos 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-458-701/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).
10. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
11. Kaip minėta, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-18-516/2021).
12. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, atsiliepdamas į pareiškėjos prašymą nurodo, kad ginčų su pareiškėja dėl apmokėjimo už suteiktas pervežimo paslaugas, skola ir kt. išsprendimui buvo pasitelkusi į pagalbą Rusijos pilietį A. B., tačiau dėl nuo jo nepriklausiusių techninių kliūčių, jis negalėjo laiku atvykti į arbitražo vietą, o apie tai telefonu informuoti arbitrai, bylos nagrinėjimo neatidėjo. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens paaiškinimų, jis neneigia, kad apie Arbitražo teisme nagrinėjamą bylą jam buvo pranešta, tačiau teigia, jog neva įgaliotam asmeniui A. B. nebuvo galimybės sudalyvauti ginčo nagrinėjime ir pateikti paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Arbitražo teismo sprendimas negali būti pripažintas 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu. Viena vertus, suinteresuotas asmuo net nenurodo, kokios būtent techninės kliūtys sutrukdė įgaliotam atstovui A. B. atvykti į ginčo nagrinėjimą, to niekaip nepagrindžia. Kita vertus, Arbitražo teismo sprendime pažymėta aplinkybė dėl posėdžio pradžioje gauto skambučio iš asmens, prisistačiusio suinteresuoto asmens atstovu, tačiau pažymėta ir tai, kad atstovas nurodė už 30 min. atvyksiantis į posėdį, dėl ko buvo padaryta 1 val. pertrauka, tačiau atstovas posėdyje taip ir nepasirodė.
13. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal CMR konvenciją, šalių susitarimas dėl ginčų sprendimo arbitraže yra galiojantis tik tuo atveju, jeigu šiuo susitarimu šalių pasirinktas arbitražas spręsdamas ginčą bus įpareigotas vadovautis konvencijos nuostatomis, o tarp šalių sudarytos
2021 m. liepos 14 d. sutarties Nr. 14/7-2021 dėl krovinių vežimo kelių transportu 8.1 punkte suformuluotoje arbitražinėje išlygoje nėra numatyta, jog arbitražo teismas vadovausis CMR konvencija.
14. CMR konvencijos 33 straipsnyje nustatyta, kad vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia konvencija. Nors tokia sąlyga sutarties 8.1 punkte tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau sisteminis sutarties aiškinimas leidžia spręsti, kad arbitražo teismas buvo įpareigotas vadovautis CMR konvencija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis). Tokia išvada darytina iš sutarties 2.2 punkto, nustatančio, kad šalys savo veikloje vadovaujasi šios sutarties nuostatomis, INCOTERMS konvencijos 2020 m. versijoje nuostatomis, taip pat kitomis konvencijomis, reguliuojančiomis krovinių pervežimą kelių transportą. Be to, nustatant šalių įsipareigojimus sutarties 4.3, 4.5 punktuose minimas ir CMR važtaraštis. Spręstina, kad šalys, susitardamos, jog jų veiksmai pagal sutartį bus atliekami ir susiklostę santykiai bus reguliuojami CMR konvencijos nuostatų, atitinkamai nusprendė ir dėl savo santykių ginčų kilimo atveju reguliavimo būtent CMR konvencijos nuostatomis. Pažymėtina, kad Arbitražo teismas sprendime rėmėsi CMR konvencija, todėl jos 33 straipsnio tikslas, kad arbitražas vadovautųsi šia konvencija, iš esmės buvo pasiektas. Toks aiškinimas pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013). Šiuo atveju suinteresuoto asmens argumentai dėl netinkamo CMR konvencijos aiškinimo ir taikymo nepaneigia arbitražinės išlygos galiojimo. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas, ką iš esmės siekia daryti suinteresuotas asmuo.
15. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
16. Vertindama 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).
17. Suinteresuotas asmuo viešosios tvarkos pažeidimą iš esmės argumentuoja netinkamu CMR konvencijos aiškinimu ir taikymu. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija, spręsdama, ar prašomas panaikinti Arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą. Remiantis nurodyta viešosios tvarkos samprata, suinteresuoto asmens argumentai dėl netinkamo CMR konvencijos aiškinimo ir taikymo, priteistų nuostolių dydžio nepatvirtina šios tvarkos pažeidimo.
18. Be kita ko, kaip buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje, Rusijos dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainos Respubliką, Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), o kadangi jų paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą tarptautinės sutarties straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nėra įtraukta į konsoliduotą asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos, sąrašą. Taip pat pareiškėja buvo įpareigota pateikti duomenis, kokia yra pareiškėjo nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas. Patikrinus pareiškėjos pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėja būtų susijusi su asmenimis, grupėmis ir subjektais, kuriems taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos, todėl nenustatytas pagrindas atsisakyti teikti teisinę pagalbą.
19. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Arbitražo teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas byloje Nr. M-175/2021 yra pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 149 straipsnio 1 dalis, 810 straipsnio 6 dalimi,
8111 straipsniu, 813 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
n u t a r i a :
pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą arbitražo byloje
Nr. M-175/2021.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Paminėta tekste:
CPK
CPK 810 str. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos
3K-3-443/2008
e3K-3-483-421/2015
3K-7-458-701/2015
3K-3-267-611/2017
e2T-18-516/2021
3K-7-181/2013
3K-7-179/2006
e3K-3-182-969/2019