2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo R. P. prašymas dėl bylos sustabdymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Uno“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., prašydama iš atsakovo trečiojo asmens UAB „Uno“ naudai priteisti 542 545,80 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas R. P. pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, jį motyvuodamas tuo, kad baudžiamojoje byloje tapatus civilinis ieškinys buvo pateiktas anksčiau. 2023 m. kovo 21 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė alternatyvų prašymą civilinę bylą sustabdyti iki baudžiamoji byla Nr. 1-78-795/2023 bus išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, grįsdamas šį prašymą analogiškais motyvais – tapataus ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimu.

3. Ieškovė UAB „Rasa“ atsiliepime prašė atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu atmesti. Nurodė, kad civilinėje byloje ieškinys pareikštas 2021 m. sausio 18 d., o ikiteisminiame tyrime UAB „Rasa“ patikslintą ieškinį pareiškė tik 2022 m. vasario 21 d. ir tik 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove. Ieškinys galėtų būti paliktas nenagrinėtu tik vėliau iškeltoje civilinėje byloje. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 21 d., metu ieškovės atstovas nesutiko ir su prašymu sustabdyti civilinę bylą, nurodęs, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra visi reikalingi duomenys šalių ginčui išspręsti, be to, teismas pirmiau jau buvo atmetęs prašymus dėl bylos stabdymo, o ieškinio apimtis ir situacija nepasikeitė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą atmetė, bet patenkino prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir sustabdė civilinės bylos Nr. e2-247-889/2023 nagrinėjimą iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-795/2023 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00014-2020-0).

5. Teismas nurodė, kad šalys neginčija aplinkybės, jog civilinėje byloje nagrinėjamas ieškinys yra iš esmės tapatus baudžiamojoje byloje ieškovės atsakovui pareikštiems reikalavimams, abiejų ieškinių reikalavimai grindžiami tų pačių finansinių operacijų analize, vertinamas civilinėje byloje aktualus ginčui laikotarpis. Civilinėje byloje šalys įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos iš ikiteisminio tyrimo medžiagos gautais priminiais UAB „Uno“ buhalteriniais dokumentais, specialisto išvada, taip pat baudžiamosios bylos Nr. 1-78-795/2023 kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

6. Nustatęs, kad teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareikštų turtinių reikalavimų dalis yra tapati nagrinėjamam civilinėje byloje ieškiniui, teismas padarė išvadą, kad dviejų civilinių ieškinių nagrinėjimas teisme tuo pačiu metu negalimas. Tokiu atveju taikytinas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „Rasa“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla buvo sustabdyta, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrindė būtinybės sustabdyti civilinę bylą ir nenurodė nė vieno argumento, pagrindžiančio, kad pats teismas negali nustatyti faktinių aplinkybių, kurios turi būti nustatytos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas neabejotinai gali nustatyti visus faktus, būtinus teisingai išnagrinėti civilinę bylą, nelaukdamas kelerių metų, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

7.2. Teismas savo 2022 m. birželio 22 d. nutartyje jau buvo konstatavęs, kad būtent šioje civilinėje byloje turi ir gali būti surinkti visi įrodymai, o dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo civilinės bylos nėra pagrindo stabdyti, nors būtent ikiteisminio tyrimo pagrindu pradėta nagrinėti baudžiamoji byla. Teismas vertino, kad šioje civilinėje byloje buvo galima nustatyti visus faktus, reikiamus tinkamai išnagrinėti civilinę bylą.

7.3. Skundžiama nutartimi akivaizdžiai ignoruojamas faktas, kad civilinėje byloje ieškinys pareikštas kur kas vėliau nei civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime, bei faktas, jog baudžiamojoje byloje dar nėra įvykęs nė vienas posėdis, taigi ir įrodymų tyrimas dar net nėra prasidėjęs. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dar gali būti ir bus tikslinamas.

7.4. Civilinė byla yra nagrinėjama jau daugiau nei 2 metus ir pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartimi grąžinta nagrinėti iš naujo. Civilinėje byloje esant visiems įrodymams, kurie būtini teisingai išnagrinėti ginčą, yra visiškai nepateisinamas civilinės bylos išnagrinėjimo vilkinimas.

8. Atsakovas R. P. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Šioje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai ir civiliniame ieškinyje baudžiamajame procese pareikšti reikalavimai yra tapatūs bei neatsiejamai susiję – abiejų ieškinių reikalavimai grindžiami tų pačių finansinių operacijų analize. Ieškinys civilinėje byloje ir civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra tapatūs, taigi Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai sustabdė civilinę bylą.

8.2. Tai, kad tiek šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys ir civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-795/2023, yra tapatūs, savo 2022 m. balandžio 29 d. nutarime nustatė ir vyriausioji prokurorė. Nepaisant fakto, kad prokurorės nutarimas buvo panaikintas, teismas, panaikinęs prokurorės nutarimą dėl formalių procesinių pažeidimų (kuriuos padarė prokuratūra), prokurorės išvadas dėl ieškinių civilinėje byloje bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-795/2023 tapatumo pripažino pagrįstomis.

8.3. Siekiant išvengti prieštaringų sprendimų baudžiamojoje ir civilinėje bylose, buvo būtina stabdyti vėliau pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Šiuo atveju kilo būtinybė stabdyti civilinę bylą, kurioje ieškinys buvo pareikštas vėliau, negu baudžiamojoje byloje. Atitinkamai, atmestini ir atskirajame skunde pateikti argumentai, kad Klaipėdos apygardos teismas nenurodė, kokių faktinių aplinkybių jis pats negali civilinėje byloje. Civilinės bylos stabdymui pakanka vien pagrindo, kad tapatus civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas anksčiau, negu civilinėje byloje.

8.4. Priešingai nei teigia ieškovė atskirajame skunde, tik sustabdžius civilinę bylą ginčas būtų išspręstas įmanomai ekonomiškiausiu ir proporcingiausiu būdu.

9. Trečiasis asmuo UAB „Uno“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime pakartojo atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl civilinės bylos sustabdymo, todėl nutarties dalies, kuria buvo išspręstas atsakovo prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą, teisėtumas ir pagrįstumas nebus vertinamas (CPK 320, 338 straipsniai).

11. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau bylą išnagrinėti ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia, todėl apeliantės pozicija, kad byla neturėtų būti vilkinama, t. y. nepagrįstai stabdoma, iš esmės yra teisinga.

12. Kita vertus, gali objektyviai susiklostyti tokia situacija, kai pats teismas negali tęsti proceso ir turi įvertinti civilinės bylos sustabdymo poreikį. Įstatymu leidėjas yra išskyręs dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas pasirinkimo teisės neturi ir privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymo, yra nurodęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų egzistuoja aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad civilinę bylą sustabdyti būtina, nes teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-78-795/2023, kurioje pareikštų turtinių reikalavimų (civilinio ieškinio) dalis sutampa su civilinėje byloje nagrinėjamu ieškiniu.

15. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-78-795/2023, kurioje atsakovas R. P. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Toje baudžiamojoje byloje trečiojo asmens UAB „Uno“ akcininkė, ieškovė UAB „Rasa“, 2020 m. gegužės 28 d. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš atsakovo R. P. priteisti 620 967,41 Eur turtinės žalos atlyginimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo A. P. 2020 m. birželio 22 d. nutarimu UAB „Rasa“ pripažinta civiline ieškove. 2022 m. vasario 21 d. civilinė ieškovė UAB „Rasa“ baudžiamojoje byloje pareiškė kaltinamajam R. P. patikslintą civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 2 133 272,20 Eur turtinę žalą.

16. Baudžiamojoje byloje apeliantės pareikštas civilinis ieškinys dėl 2 133 272,20 Eur žalos atlyginimo yra grindžiamas tokiais faktais: 1) UAB „Uno“ turimi nekilnojamojo turto objektai turėjo būti parduoti už ne mažesnę nei 6 000 Eur už arą kainą, todėl nebuvo gauta 1 241 934,83 Eur pajamų, atitinkamai, UAB „Rasa“ (skaičiuojant nuo jos turimų 50 proc. akcijų skaičiaus) patyrė 620 967,41 Eur žalą; 2) R. P. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 iš UAB „Uno“ banko sąskaitos išgrynino 542 545,80 Eur sumą, padarydamas žalą bendrovei; 3) UAB „Uno“ savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pajamų, padarant 244 318,20 Eur žalą bendrovei; 4) UAB „Uno“ buvo padaryta 725 400 Eur dydžio žala vykdant kotedžų, esančių adresu Austėjos g. 3, 5, 7, 9, 11, 13, 15, 17, pardavimus.

17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinį dėl 542 545,80 Eur žalos atlyginimo apeliantė pareiškė 2021 m. sausio 18 d. Šis ieškinys grindžiama tais pačiais faktais, kaip ir ieškinys baudžiamojoje byloje, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. atsakovas R. P., ėjęs trečiojo asmens UAB „Uno“ vadovo pareigas, iš šios bendrovės banko sąskaitos išgrynino ir neteisėtai pasisavino 542 545,80 Eur sumą.

18. Taigi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-795/2023 pareikšto civilinio ieškinio dalis – reikalavimas dėl 542 545,80 Eur žalos atlyginimo – yra tapati nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštam atsakovui R. P. turtiniam reikalavimui.

19. Pirmiau jau minėta, kad civilinės bylos procesas gali būti laikinai sustabdytas dėl įstatyme tiesiogiai įtvirtintų aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK 163 straipsnyje nurodyti pagrindai, kai bylos sustabdymas teismui yra privalomas, o vienas iš jų, reglamentuotas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, – kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.

20. Būtent toks įstatymų leidėjo reguliavimas reiškia, kad civilinės bylos sustabdymas yra būtina procesinė priemonė, jeigu civilinėje ir baudžiamojoje byloje yra pareiškiami tapatūs civiliniai ieškiniai – sutampa patys reikalavimai, reikalavimų faktinis pagrindas ir asmuo, kuriam jie yra nukreipiami. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo reikalavimas civilinėje byloje grindžiamas tų pačių atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumu, dėl kurių yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla, kitaip tariant, tų pačių veiksmų teisinis įvertinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad apeliantė, įgyvendindama laisvo naudojimosi procesinėmis teisėmis principą (CPK 13 straipsnis), pati yra pasirinkusi atitinkamą galbūt pažeistų savo teisių gynimo būdą – pareiškė atsakovui 542 545,80 Eur dydžio ieškinį ir civilinėje, ir baudžiamojoje byloje, jį grįsdama tais pačiais faktais, iš kurių kildinama atsakovo pareiga atlyginti žalą bendrovei.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas specialus civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte tvirtintų privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų atribojimo buvo pasisakyta, kad CPK 163 straipsnio 4 punkte (pastaba: šio išaiškinimo metu galiojusioje CPK redakcijoje aptariama teisės norma neturėjo dalių) nurodytas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas yra specialioji norma, palyginti su CPK 163 straipsnio 3 punktu. Pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą civilinė byla sustabdoma, jeigu baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra pareikšti tapatūs turtiniai reikalavimai. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė byla sustabdoma, kai baudžiamojoje byloje nustatytini faktai turės jai prejudicinę galią, tačiau baudžiamojoje byloje nepareikšta reikalavimų, tapačių pareikštiems civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

22. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad pats pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje galėjo nustatyti visus faktus, būtinus tinkamai išnagrinėti civilinę bylą ir išspręsti šalių ginčą, teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta ne dėl to, kad teismas negali nustatyti kurių nors faktų, bet dėl baudžiamojoje ir civilinėje byloje pareikštų ieškinių sutapties.

23. Taip pat nėra svarbu ir tai, kuris ieškinys – civilinėje ar baudžiamojoje byloje – buvo pareikštas pirmiau, taigi ir tokie atskirojo skundo argumentai nėra aktualūs. Baudžiamojoje byloje ištyrus visas nusikaltimo aplinkybes nustatoma, ar pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, nusprendžiama dėl reikalavimo dydžio. Tai sudaro prielaidas operatyviau ir ekonomiškiau atkurti pažeistas nukentėjusiojo teises. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo civilinė byla negali būti išnagrinėta anksčiau, nei nusprendžiama dėl nusikaltimą padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės. Civilinio ieškinio klausimą išsprendus baudžiamojoje byloje, civilinė byla dėl tapataus reikalavimo būtų nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys neišnagrinėjamas dėl to, kad, pavyzdžiui, baudžiamoji byla nutraukiama, priimamas išteisinamasis nuosprendis ar pan., asmeniui, kuris buvo civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, nereikia reikšti naujo ieškinio, nes tapatus reikalavimas nagrinėjamas atnaujintoje civilinėje byloje. Be to, tuo išvengiama rizikos praleisti ieškinio senaties terminą, kurio eiga sustabdoma nuo ieškinio padavimo iki nuosprendžio, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 5 dalis).

24. Kitokio byloje susiklosčiusios procesinės situacijos teisinio vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad anksčiau teismas jau buvo atsisakęs sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl prasidėjusio ikiteisminio proceso. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, pati apeliantė UAB „Rasa“ pirmiau paduotame apeliaciniame skunde dėl anksčiau šioje byloje priimto Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-333-330/2022).

25. Pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos sustabdymo santykio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras, todėl atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006; 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas).

26. Vadinasi, CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs draudimo pakartotinai pareikšti procesinį prašymą dėl bylos sustabdymo, jeigu toks prašymas yra atmetamas. Atitinkamai, prašymo dėl bylos sustabdymo atmetimas, kai dar nebuvo susiklosčiusios sąlygos privalomajam bylos sustabdymui, savaime nėra kliūtimi sustabdyti bylą dėl teisme pradėtos nagrinėti baudžiamosios bylos, kurioje yra pareikštas tapatus žalos atlyginimo reikalavimas. Atskirojo skundo argumentai, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dar gali būti ir bus tikslinamas, nepaneigia to fakto, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje yra pareikštas turtinis reikalavimas, tapatus civilinėje byloje pareikštam turtiniam reikalavimui.

27. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad privalomas pagrindas sustabdyti civilinę bylą iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-795/2023 yra susiklostęs ir pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė