Į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtų lėšų grąžinimas atsakovui

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-447-881/2023, spręsdamas klausimą dėl teismo depozitinėje sąskaitoje laikomų piniginių lėšų grąžinimo atsakovui galimybės, LApT pažymėjo, kad sumokėdamas reikalaujamą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą atsakovas siekė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, jų panaikinimo arba pakeitimo. Šioms lėšoms taikytinas režimas yra analogiškas tam, koks taikomas laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržytam turtui. LApT vertinimu, tiek laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ir kitų ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdų, įtvirtintų CPK 148 straipsnio 2 dalyje, taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis priverstinai ribojamos atsakovo turtinės teisės ir interesai arba jam uždedama prievolė atlikti tam tikrus veiksmus, o kitomis ieškinio užtikrinimo priemonėmis (šiuo atveju – įmoka į teismo depozitinę sąskaitą) atsakovas bendrąja prasme nepatiria prievartinio pobūdžio apribojimų, tačiau plačiąja prasme tai yra apribojimas – įmokėtu turtu atsakovė negali disponuoti, t. y. kaip nurodyta pirmiau, lėšoms taikytinas režimas yra analogiškas tam, koks taikomas laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržytam turtui. Atsižvelgdamas į tai, LApT nusprendė, kad teisę spręsti dėl į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos pinigų sumos grąžinimo turi teismas, nagrinėjantis nemokumo bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, kaip teismas, turintis teisę spręsti dėl bendrovės, kuriai pradėtas nemokumo procesas, turto arešto panaikinimo ir kitų bendrovės turtui taikomų ribojimų.