Šalių pareiga išversti procesinius dokumentus

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-310-467/2022 pasisakydamas dėl šalių pareigos išversti procesinius dokumentus, LApT atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Šiuo atveju į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu yra įtrauktas subjektas, nemokantis lietuvių kalbos.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinio turinio elementai, skirti tinkamai bylos šalių informavimo pareigai užtikrinti, yra būtinieji, o tokie ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui šios pareigos įgyvendinti, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės. Aplinkybė, kieno iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo, nėra esminė ir sudaranti pagrindą nukrypti nuo CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytos šalių pareigos – pateikti teismui savo procesinių dokumentų vertimus į byloje dalyvaujančiam asmeniui (naujai įtrauktam trečiajam asmeniui) suprantamą kalbą. Šiuo atveju ieškovas, inicijuodamas teisminį procesą, turi žinoti savo procesines teises ir pareigas, tarp kurių – tinkamo turinio ir formos procesinio dokumento pateikimas byloje dalyvaujantiems asmenims.

Tokiu atveju ieškovui taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriam tenka pareigos, susijusios su procesinių dokumentų vertimu, t. y. ieškovas turi pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą.