Atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai taikomi ir atskiriesiems skundams bankroto bei restruktūrizavimo bylose

Apžvalga

Nagrinėdama žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo jo mokėjimo pagrindų taikymo klausimą, LApT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad aiškinimas, jog Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir kituose įstatymuose numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai taikomi tik už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, prašymus atnaujinti procesą), neatitiktų žyminio mokesčio lengvatų tikslų – palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims, kurių materialinė padėtis sunki, bei su viešojo, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais.

Poreikis atleidžiamiems nuo žyminio mokesčio asmenims palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą išlieka nepriklausomai nuo teismui paduodamų procesinių dokumentų pobūdžio ir formos: minėti asmenys gali būti suinteresuoti pateikti teismui ne tik pagrindinius reikalavimus, bet ir su jais susijusius procesinio pobūdžio prašymus (pavyzdžiui, prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskiruosius skundus).

Poreikis atleisti tam tikrus asmenis nuo žyminio mokesčio egzistuoja ir paduodant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šiose bylose asmenys taip pat gina svarbiausias savo teises (pavyzdžiui, darbuotojai), ginami valstybės ir savivaldybės interesai, dalyvauja asmenys, kurių materialinė padėtis sunki. Tokių asmenų teisės būtų apsunkintos reikalavimu sumokėti žyminį mokestį, ypač įvertinus tai, kad tokiose bylose teismas daugumą klausimų išsprendžia nutartimis, kurios skundžiamos atskiraisiais skundais.