2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Vytauto Zeliankos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Nr. 190/2019, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „FATI“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ prašymas pripažinti Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų (toliau – Arbitražo teismas) 2020 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Nr. 190/2019, kuriuo pareiškėjui iš suinteresuoto asmens UAB „FATI“ priteista 41 472 Eur išankstinio mokėjimo už patiektinus, bet nepatiektus gaminius, 829,44 Eur baudos sankcijos, 2 916,04 Eur sumokėtų arbitražo rinkliavų išlaidų atlyginimo, viso 45 217,48 Eur.

2. Suinteresuotas asmuo UAB „FATI“ pateikė atsiliepimą, prašydamas netenkinti pareiškėjo DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Nr. 190/2019, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad Arbitražo teismo sprendimas priimtas neinformavus suinteresuoto asmens apie vykstančias arbitražo procedūras, suinteresuotas asmuo nieko nežinojo nei apie pradėtą procedūrą, nei apie priimtą arbitražo sprendimą, todėl sprendimas negali būti pripažįstamas ir vykdomas (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktas). Jokių siuntų, susijusių su arbitražo procesu ir priimtu arbitražo sprendimu, suinteresuotas asmuo ar jo atstovas niekada ir jokia forma nėra gavęs. Nors Arbitražo teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo apie arbitražo procesą buvo informuotas, įteikiant jam registruotus laiškus – 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, įrodymų, kurie leistų spręsti, kad šie registruoti laiškai suinteresuotam asmeniui buvo įteikti. Procesiniai dokumentai, siųsti paminėtais registruotais laiškais, suinteresuotas asmeniui niekada jokia forma nebuvo įteikti. Abu registruoti laiškai 2020 m. vasario 3 d. grąžinti Arbitražo teismui, nurodant priežastį – „neatsiėmė“. DHL Express kurjerio pašto laiškuose 2020 m. vasario 25 d., 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. liepos 27 d. nurodyti asmenys „M.“ ir „J.“ nesusiję su suinteresuotu asmeniu, suinteresuoto asmens įmonėje niekada nedirbo ir nurodytos pavardės suinteresuotam asmeniui nėra žinomos.

4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. gruodžio 10 d. gauti UAB „FATI“ papildomi rašytiniai įrodymai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas, kuris, suinteresuoto asmens teigimu, patvirtina, kad DHL Express kurjerio pašto laiškuose nurodyti asmenys M. ir J. UAB „FATI“ įmonėje niekada nedirbo.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė terminą iki 2012 m. sausio 7 d. pateikti pareiškėjui DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens UAB „FATI“ pateikto papildomo rašytinio įrodymo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo, taip pat įpareigojo tiek pareiškėją, tiek suinteresuotą asmenį UAB „FATI“ pateikti paaiškinimus dėl Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 190/2019, 1.18 punkte nurodytos aplinkybės dėl šaukimo įteikimo atsakovui elektroniniu paštu.

6. Pareiškėjas DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ pateikė paaiškinimus, nurodęs, kad Arbitražo teismas iš tiesų išsiuntė UAB „FATI“ 2020 m. gegužės 19 d. šaukimą į skolininko elektroninį paštą (pridėjo kartu teismo el. pašto žinutę). Šis metodas buvo panaudotas papildomam skolininko pranešimui apie bylos nagrinėjimą. Elektroninio pašto adresas paimtas iš Kontrakte nurodytų rekvizitų. Anksčiau susirašinėjimas su skolininku dėl Kontrakto vykdymo vyko šiuo adresu. Pasisakydamas dėl asmenų, skolininko vardu gavusių dokumentus, paaiškino, kad visus dokumentus teismas siuntė ne fizinių, o juridinio asmens adresu.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „FATI“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad patikrinęs el. paštą (duomenys neskelbtini) nerado jokio 2020 m. gegužės 19 d. dieną Tarptautinio komercinio arbitražo teismo siųsto pranešimo ar šaukimo dėl įvyksiančio arbitražo posėdžio byloje Nr. 190/2019. Nei Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų taisyklės, nei 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato procesinio dokumento įteikimą ginčo šaliai įteikimo tik el. paštu. Nurodė, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 190/2019, 1.19 punkte (vertime į lietuvių kalbą) nurodyta Arbitražo teismo posėdis įvyko 2020 m. balandžio 24 dieną. Akivaizdu, kad Arbitražo teismas fiziškai negalėjo 2020 m. gegužės 19 d. el. paštu siųsti suinteresuotam asmeniui šaukimą į arbitražo posėdį, kuris įvyko prieš tris savaites (2020-04-24 dieną). Suinteresuotam asmeniui nebuvo žinoma apie užsienio valstybėje inicijuotą arbitražo procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

8. Byloje nustatyta, kad Arbitražo teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu byloje Nr. 190/2019 nusprendė išieškoti iš UAB „FATI“ pareiškėjui DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ 41 472 Eur išankstinio mokėjimo už patiektinus, bet nepatiektus gaminius, 829,44 Eur baudos sankcijos, 2 916,04 Eur sumokėtų arbitražo rinkliavų išlaidų atlyginimo, viso 45 217,48 Eur.

9. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

10. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pan.

11. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

12. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „FATI“, pateikęs atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, remiasi Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis b punkte nurodytu pagrindu, teigdamas, kad jis nieko nežinojo nei apie pradėtas arbitražo procedūras, nei apie priimtą arbitražo sprendimą, kadangi jokių siuntų, susijusių su arbitražo procesu ir priimtu arbitražo sprendimu, suinteresuotas asmuo ar jo atstovas niekada ir jokia forma nėra gavęs.

13. Nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą, pateikė Arbitražo teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo apie arbitražo procesą buvo informuotas, t. y. ieškinys, Reglamentas ir Arbitražo teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašas buvo išsiųstas registruotu laišku 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo prašymas išsiųstas registruotu laišku 2019 m. gruodžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau paminėti dokumentai grąžinti Arbitražo teismui, nurodant priežastį „neatsiėmė“. Arbitražo teismas, remdamasis Ukrainos įstatymo „Apie tarptautinį komercinį arbitražą“ 3 straipsnio 1 punktu ir Arbitražo teismo Reglamento 11 straipsnio 5 dalimi, pažymoje nurodė, kad dokumentus siuntė pagal paskutinį žinomą ir oficialiai patvirtintą UAB „FATI“ adresą, todėl siuntimai laikomi įteiktais. Be to, paminėtoje Arbitražo teismo pažymoje ir prie pažymos pridėtuose dokumentuose (DHL Express kurjerio pašto laiškuose) nurodyta, kad 2020 m. vasario 20 d. šaukimas įteiktas adresatui (UAB „FATI“) 2020 m. vasario 24 d., nurodytas gavėjas – M., 2020 m. gegužės 19 d. šaukimas įteiktas adresatui 2020 m. gegužės 21 d., nurodytas gavėjas – J., Arbitražo teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimas įteiktas adresatui 2020 m. liepos 16 d., nurodytas gavėjas – M..

14. Apeliaciniam teismui suinteresuotas asmuo UAB „FATI“ pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., kuri patvirtina, kad suinteresuoto asmens įmonėje UAB „FATI“ DHL Express kurjerio laiškuose, kuriais buvo siųsti šaukimai ir Arbitražo teismo sprendimas, nurodyti siuntų gavėjai J. ir M. niekada nedirbo. Taip pat nurodė, kad šaukimo, siųsto el. paštu (duomenys neskelbtini), niekada negavo.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjas DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ ir suinteresuotas asmuo UAB „FATI“, 2017 m. birželio 26 d. sudarę Sutartį Nr. STE-2-97-K/KI-17, dėl kurios netinkamo vykdymo Arbitražo teisme buvo iškelta byla, pačios nustatė, kad visi ginčai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ar dėl jos bus sprendžiami Tarptautiniame komerciniame arbitražo teisme prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų pagal jo Reglamentą (Sutarties 21.1 punktas), Arbitražo teismą sudarys vienas arbitras (Sutarties 12.3 punktas). Šalys Sutarties 13.4 punkte nustatė, kad bet kokius Sutarties pranešimus viena šalis turi siųsti kitai šaliai per kurjerį, registruotu laišku ar kitu registruotu pašto siuntimu ir / ar faksu, nurodytu Sutarties 14 skyriuje adresu ir / ar numeriu. Nustatyta, kad Sutarties 14 skyriuje abi šalys nurodė savo adresus ir kitus kontaktinius duomenis, o Sutarties 13.10 punktu sutarė, kad šalys per 2 dienas nuo adreso ir / ar telefonų / faksų numerių pakeitimo datos viena kitai praneša apie tai raštu. Duomenų apie suinteresuoto asmens UAB „FATI“ adreso, el. pašto ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą byloje nėra.

16. Nustatyta, kad Arbitražo teismas visus suinteresuotam asmeniui skirtus procesinius dokumentus bei šaukimus siuntė šalių Sutartyje nurodytu oficialiu UAB „FATI“ buveinės adresu. Kaip matyti iš Arbitražo teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo 1.12-1.13 punktų, nepavykus suinteresuotam asmeniui įteikti procesinių dokumentų, Arbitražo teismas pasiūlė pareiškėjui DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ patikslinti atsakovo adresą, tačiau pareiškėjas informavo, kad kitas atsakovo UAB „FATI“ adresas, išskyrus nurodytą dokumentuose, jam nežinomas ir registruose informacija apie atsakovą nėra pakeista. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė Arbitražo teismui Juridinių asmenų registro išrašą.

17. Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų Reglamento (toliau – Reglamento) 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šalys susitarė perduoti ginčą Arbitražui, jos ipso facto laikomos raštu išreiškusios sutikimą su Reglamento taikymu. Pagal Reglamento 11 straipsnio 4 dalį ieškinys, atsiliepimas į ieškinį, šalių papildomai pateikti dokumentai, šaukimas, arbitražo sprendimas, nutarimas ir nutartis siunčiami šaliai registruotu laišku su patvirtinimu apie įteikimą arba kurjerių paštu arba įteikiami jos įgaliotam atstovui asmeniškai jam pasirašant. Be popierinės formos, dokumentai šaliai gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu. Reglamento 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad bet kuris rašytinis pranešimas laikomas gautu, jeigu jis pristatytas šaliai asmeniškai (ar jos įgaliotam atstovui) arba pristatytas juridinio asmens buveinės adresu, gyvenamosios vietos (buveinės) ar pašto korespondencijos adresu. Jeigu šie negali būti nustatyti protingomis priemonėmis, rašytinis pranešimas laikomas šalies gautu, jei jis pristatytas adresato paskutiniu žinomu juridinio asmens buveinės adresu, gyvenamosios vietos ar pašto korespondencijos adresu registruotu paštu arba ar bet kokiu kitu būdu, leidžiančiu registruoti bandymą pristatyti tokį pranešimą. Pranešimas laikomas gautu, jeigu asmuo neatvyko atsiimti pranešimo arba atsisakė jį priimti. Pranešimas laikomas įteiktu tokio pristatymo dieną.

18. Taigi nors, suinteresuoto asmens teigimu, jokių Arbitražo teismo siųstu procesinių dokumentų, šaukimų nei buveinės adresu, nei el. paštu jis negavo, tačiau, remiantis paminėtomis Reglamento nuostatomis bei atsižvelgiant į prieš tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes apie Arbitražo teismo bandymus įteikti suinteresuotam asmeniui jam skirtus procesinius dokumentus bei šaukimus (žr. nutarties 15-16 punktus), konstatuotina, kad Arbitražo teismo suinteresuotam asmeniui UAB „FATI“ du kartus paskutiniu žinomu oficialiu juridinio asmens buveinės adresu (tokiu, koks buvo nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje ir viešuose registruose) siųsti procesiniai dokumentai, šaukimai, taip pat ir el. paštu išsiųstas šaukimas laikomi įteiktais tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Arbitražo teismo sprendimo Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu.

19. Suinteresuotas asmuo, įrodinėdamas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie arbitražo procedūras, atkreipė dėmesį, kad Arbitražo teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo 1.19 punkte (vertime į lietuvių kalbą) nurodyta, kad Arbitražo teismo posėdis įvyko 2020 m. balandžio 24 d., todėl akivaizdu, kad Arbitražo teismas fiziškai negalėjo 2020 m. gegužės 19 d. el. paštu siųsti suinteresuotam asmeniui šaukimo į arbitražo posėdį, kuris įvyko prieš tris savaites. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Arbitražo Teismo sprendimo vertime į lietuvių kalbą buvo padaryta vertimo klaida, 1.19 punkte nurodant posėdžio datą 2020 m. balandžio 24 d., nes Arbitražo teismo sprendimo originale (rusų kaba) 1.19 punkte nurodyta posėdžio data – 2020 m. birželio 24 d. Pažymėtina, kad šie suinteresuoto asmens pastebėti vertimo netikslumai neturi įtakos teisingam klausimo dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo išsprendimui ir nekeičia apeliacinio teismo sprendimo, kad atsisakyti pripažinti Arbitražo teismo sprendimo pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktą nėra pagrindo.

20. Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

21. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ į Arbitražo teismą kreipėsi dėl skolos ir baudos priteisimo, suinteresuotam asmeniui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų – už iš anksto sumokėtus, bet nepristatytus gaminius pagal DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ su UAB „FATI“ pasirašytą 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. STE-2-98-K/KI-17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolos ir baudos priteisimas, kylantis iš verslininkus siejančių sutartinių teisinių santykių gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.

22. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo atlikta užsienio valstybių teismų praktikos, aiškinant Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintos viešosios tvarkos sampratą, analizė patvirtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika šiuo klausimu iš esmės sutampa ir lemia itin siaurą tarptautinės viešosios tvarkos išlygos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

24. Byloje jokių aplinkybių, jog arbitražo teismas būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad arbitražinis susitarimas buvo išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai ar kad pripažinus Arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka.

25. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Nr. 190/2019 yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 8111 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

n u t a r i a :

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Nr. 190/2019, kuriuo pareiškėjui DĮ VŪUP „Spectechnoeksport“ iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „FATI“ priteista 41 472 Eur išankstinio mokėjimo už patiektinus, bet nepatiektus gaminius, 829,44 Eur baudos sankcijos, 2 916,04 Eur sumokėtų arbitražo rinkliavų išlaidų atlyginimo, viso 45 217,48 Eur.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Artūras Driukas

Rasa Gudžiūnienė

Vytautas Zelianka

Paminėta tekste:

CPK 809 str. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė

CPK 810 str. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos

CPK

3K-3-323/2011

3K-3-267-611/2017

3K-7-179/2006

e3K-3-182-969/2019

3K-3-443/2008

3K-3-363/2014