2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Z. V. ir Ellora LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1847-640/2022 pagal ieškovų Z. V. ir Ellora LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Z. V. ir Ellora LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic arms“, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir Ellora Ltd pagal šios sutarties Priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

3. Teismas sprendė, kad ieškovai nenurodė, jog pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalis, turėtų įtakos jų subjektinėms teisėms ir kokias teisines pasekmes jiems sukeltų.

4. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalys, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė reikalavimus į ieškovus, būtų pripažintos negaliojančiomis, ieškovų, kaip skolininkų, pareiga sumokėti skolą iš esmės nepasikeistų, taip pat ji nebūtų panaikinta, todėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovai Z. V. ir Ellora LTD atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1. Teismas, nustatęs, kad ieškinys neatitinka reikalavimų, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

5.2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kokias jų teises pažeidžia 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalys, kuriomis perleistas reikalavimas į ieškovus.

5.3. Bankrutavusi UAB „FF Lizingas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl ieškinio reikalavimų tenkinimas sukeltų ieškovams teisines pasekmes.

5.4. Teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalys pažeidžia ieškovų teises.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

8. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalių, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir Ellora Ltd, pripažinimo negaliojančiomis nuo pasirašymo momento.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nurodydamas, jog ieškiniu reiškiamo reikalavimo patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių ieškovams. Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai tinkamai įgyvendina, jų manymu, savo pažeistų teisių gynimą, todėl jų pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Kaip minėta, nustatyti, ar asmuo turi reikalavimo teisę bei suinteresuotumą byloje, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą, t. y. teismas tai konstatuoja priimdamas sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovų pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas, padarė klaidingą išvadą, kadangi negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinį, todėl ieškovų atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Romualda Janovičienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

e3K-7-471-403/2018