Pradžia › Teismų praktika › Baudžiamoji teisė › Baudžiamojo proceso teisė › nutartis
← Grįžti į „Baudžiamojo proceso teisė“

Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu (BPK 44 straipsnis)

2K-7-60-648/2024bylos Nr.
2024-05-22data
—kategorijos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius

📄 Skaityti nutartį

Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Suformuluota taisyklė

Vien tai, kad teisėjas anksčiau dalyvavo nagrinėjant kito kaltininko bylą dėl tos pačios nusikalstamos veikos, savaime nesudaro pakankamo pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Teisėjo nešališkumo problema kyla, kai ankstesniame sprendime jau išdėstytas detalus asmens, kurio baudžiamojoje byloje vėliau ginčijamas teisėjo nešališkumas, vaidmens kelių asmenų bendrai padarytoje nusikalstamoje veikoje vertinimas, t. y. kai tame sprendime išdėstytas konkretus jo dalyvavimo veikoje kvalifikavimas, ar šis sprendimas traktuotinas kaip nustatęs, kad toks asmuo atitinka visus požymius, būtinus siekiant pripažinti jį padariusiu nusikalstamą veiką. Konkrečios bylos aplinkybėmis tai gali būti vertinama kaip išankstinis asmens, teisiamo vėlesniame procese, kaltumo klausimo sprendimas, taigi gali sukelti objektyviai pagrįstų abejonių, kad atitinkamas teismas (teisėjas) jau vėliau teisiamo asmens baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžioje turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos esmės. EŽTT praktikoje nurodyta, kad objektyviai pagrįstos abejonės teisėjo nešališkumu paprastai nustatomos tais atvejais, kai nacionaliniai teismai, be faktinių aplinkybių, susijusių su vėliau kitoje byloje teisiamu asmeniu, išdėstymo, pateikė ir tokio asmens veikų teisinį vertinimą

Šaltinis: LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 61 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.