Klausimas. Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų kaip liudytojų apklausos

Kasaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodė, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai leido liudytojams, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsisakyti duoti parodymus teisme. Kasatoriaus teigimu, tokie asmenys neturėjo teisės atsisakyti būti apklausiami kaip liudytojai, todėl teismai, neapklausdami jų teisiamajame posėdyje ir remdamiesi vien ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei kaltinamosios teisę apklausti liudytojus ir užduoti jiems klausimų.

Kasacinis teismas nurodė, kad, pagal BPK 242 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus, apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius ir liudytojus, o pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžė, kad savarankišką įrodomąją reikšmę turi teisiamajame posėdyje arba pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai, perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis ir gali būti naudojami tik byloje esantiems kitiems įrodymams patikrinti.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad, pagal BPK 83 straipsnio 1 dalį, kiekvienas kaip liudytojas šaukiamas asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus apie jam žinomas reikšmingas bylos aplinkybes. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti tik konkretūs atvejai, kada asmuo negali būti apklaustas kaip liudytojas arba gali atsisakyti duoti parodymus. Viena iš tokių garantijų siejama su draudimu versti asmenį duoti parodymus prieš save, kuris įtvirtintas tiek Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tačiau ši garantija taikoma tik tada, kai egzistuoja reali grėsmė asmeniui būti patrauktam baudžiamojon ar kitos rūšies teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad BPK nedraudžia kaip liudytojų apklausti asmenų, kurie baudžiamajame procese anksčiau turėjo įtariamojo ar kaltinamojo statusą, tačiau vėliau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiais atvejais jų baudžiamosios atsakomybės klausimas jau būna išspręstas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jų apklausa pažeistų teisę tylėti ar draudimą versti duoti parodymus prieš save. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti apklausiami byloje kaip liudytojai laikantis bendros BPK nustatytos liudytojų apklausos tvarkos.

Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad keliems asmenims ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai dėl padėjimo pasisavinti svetimą turtą, tačiau vėliau jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šie asmenys buvo įtraukti į kviestinų liudytojų sąrašą ir šaukiami į teismo posėdžius, tačiau dalis jų neatvyko ir elektroniniu paštu informavo teismą atsisakantys duoti parodymus, o vienas atvykęs liudytojas po teismo paaiškinimo apie tariamą teisę atsisakyti liudyti taip pat atsisakė būti apklausiamas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis klaidinga prielaida, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys turi teisę neduoti parodymų, netenkino gynėjo prašymų šiuos liudytojus apklausti teisiamajame posėdyje ir apsiribojo jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymu. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir taip pat klaidingai pripažino tokių liudytojų teisę atsisakyti duoti parodymus.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo jokios realios grėsmės šiems asmenims būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn dėl aplinkybių, apie kurias jie turėjo būti apklausti, nes jų baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo galutinai išspręstas. Be to, būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl tokiems asmenims galėtų būti garantuojama teisė neduoti parodymų teisme.

Taigi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems asmenims teisę atsisakyti duoti parodymus ir jų neapklausdamas teisiamajame posėdyje, pažeidė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo principą, įrodymų tyrimo ir liudytojų apklausos taisykles. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų nepašalino. Dėl šių pažeidimų buvo apribota kaltinamosios teisė apklausti liudytojus ir užduoti jiems klausimus.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.