Veiksminga teisminė gynyba, kai vizos atsisakymo motyvai atskleidžiami tik teisme

Klausimas

Dėl veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimo, kai užsienietis apie išsamius atsisakymo išduoti vizą motyvus yra informuojamas jam pasikreipus į teismą

Suformuluota taisyklė

Viešojo administravimo subjektui priėmus administracinį sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir informavus apie jį suinteresuotą asmenį, pastarajam turi būti pateikti priimto administracinio sprendimo motyvai, išdėstyti administraciniame sprendime ar kitame pareiškėjui pateiktame procedūriniame dokumente, taip įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus administracinio sprendimo turiniui, pagal kuriuos administraciniame sprendime turi būti nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.) (52 punktas).

Tokiu įpareigojimu, visų pirma, yra įgyvendinami konstitucinės teisės į gynybą ir gero administravimo principo elementai, pagal kuriuos tinkamas informavimas apie administracinių sprendimų motyvus sudaro sąlygas suinteresuotam asmeniui sužinoti jo nenaudai priimto administracinio sprendimo motyvus. Tai atitinkamai asmeniui leidžia žinoti, ar, jo vertinimu, administracinis sprendimas yra pagrįstas, ir, susipažinus su visa informacija, apsispręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą dėl tokio sprendimo ginčijimo. Taigi tinkamas asmens informavimas apie administracinio sprendimo motyvus yra susijęs su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Apsispręsdamas kreiptis į teismą dėl administracinio sprendimo ginčijimo, asmuo įvertina, ar gali ginčą laimėti, kokias teismo išlaidas jis gali patirti, siekdamas veiksmingos teisminės gynybos, ir kokio jų atlyginimo gali tikėtis. Priešingu atveju asmeniui taptų sunku apsiginti (53 punktas).

Antra, apskundus administracinį sprendimą teismui, būtent jo motyvai leidžia teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Tai sudaro teismui galimybę apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį ir visapusiškai išnagrinėti ginčą. Nepateikus administracinio sprendimo motyvų, teismo funkcija patikrinti skundžiamo administracinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą yra apsunkinama. Todėl administracinio sprendimo motyvų nepateikimas negali būti vertinamas kaip neesminis ar mažareikšmis pažeidimas (54 punktas).

Trečia, viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu teismų praktikoje paprastai yra laikomas nesuderinamu su veiksmingos teisminės gynybos principu, taip pat trukdo teismui tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Galimybė viešojo administravimo subjektui pateikti ar papildyti administracinio sprendimo motyvus teisminio proceso metu po skundo teismui pateikimo galėtų pažeisti pareiškėjo teisę į gynybą ir neigiamai paveikti šalių lygybės principą. Sužinojus sprendimo motyvus ir nustačius pagrindus atsisakyti skundo ar papildyti jį, taip pat teismui atmetus tokį skundą, būtent pareiškėjas patirtų teismo išlaidas, rengiant pirminį skundą dėl pateikto administracinio sprendimo, kuriame nėra išdėstyti išsamūs motyvai (55 punktas).

Ketvirta, tam tikrais išimtiniais atvejais, viešojo administravimo subjektui papildžius administracinio sprendimo motyvus ar pateikus administracinį sprendimą su motyvais tik inicijavus teisminį ginčą, teismas galėtų vertinti priežastis, lėmusias ir praktiškai apsunkinusias išsamių motyvų nepateikimą suinteresuotam asmeniui, taip pat objektyvų jų egzistavimą iki kreipimosi į teismą, kartu įvertinant tokios situacijos poveikį šalių lygybei ir pareiškėjo teisei į gynybą, teismo proceso stadiją, kurios metu buvo pateikti papildomi motyvai, ir kitus reikšmingus aspektus. Tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip priemonė, pateisinanti viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie iš esmės apsunkina asmens teisę į teisminę gynybą. Administracinio sprendimo motyvų pateikimas teisminiame procese taip pat neturėtų neigiamai paveikti valdžių padalijimo principo, pagal kurį valstybės vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskiros, ir sudaryti sąlygų teismui perimti vykdomosios valdžios funkcijas, papildant administracinio sprendimo motyvus (56 punktas).

Penkta, tam tikrais teisės aktuose nustatytais ar kitais atvejais (pvz., kai, teisės akte įtvirtinus standartizuotą sprendimo formą, nurodoma galimybė papildomą informaciją nurodyti skiltyje „Pastabos“) galima ir tokia situacija, kai viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinį sprendimą, pateiktų išsamius administracinio sprendimo motyvus asmeniui, šiam asmeniui kreipusis į viešojo administravimo subjektą. Tačiau tokiu atveju viešojo administravimo subjektui keliama pareiga savo administraciniame sprendime aiškiai nurodyti pareiškėjui tokių papildomų administracinio sprendimo motyvų pateikimo galimybę (57 punktas).

*** Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (toliau – ir Konsulatas) sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo (19 punktas). Konsulatas buvo priėmęs du dokumentus: sprendimą standartizuota forma ir atskirą sprendimą su motyvais, tačiau iki kreipimosi į teismą pareiškėjui buvo pateikta tik standartizuota forma (31 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad sprendimo su motyvais nepateikimas iki teisminio ginčo inicijavimo apsunkino pareiškėjo teisę į veiksmingą teisminę gynybą (58 punktas). Vis dėlto, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas su sprendimo motyvais susipažino teismo procese, turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, o byla buvo nagrinėjama pakartotinai, teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nusprendė sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertinti iš esmės, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo (71 punktas).

Įvertinus vientiso Konsulato sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė turįs pakankamai pragyvenimo lėšų, kadangi, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Rusijos Federacijai taikomas ribojančias priemones, jis negalėjo realiai disponuoti Rusijos Federacijoje išduota banko kortele (84 punktas). Be to, byloje pateiktų duomenų visuma sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu ir jų turinio teisingumu bei pareiškimų patikimumu, o tai leido pagrįstai vertinti galimą nelegalios migracijos grėsmę (90 punktas).

Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad remdamasis šiomis aplinkybėmis, Konsulatas pagrindė savo poziciją atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui, neperžengdamas savo diskrecijos ribų. Todėl Konsulato sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu (91 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 49 (2025 m. sausis–birželis).