Pažyma dėl naujai formuojamų patalpų naudojimo pagal paskirtį, kai gamybines patalpas siekiama naudoti gyvenimui

Klausimas

Dėl pažymos apie naujai formuojamų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišdavimo, kai gamybines patalpas siekiama naudoti gyvenimui

Suformuluota taisyklė

Pažyma apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.03:2017, Reglamentas) 118 punkte nurodytais būdais naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma) išduodama tik esant visoms Reglamento 121 punkte nurodytoms sąlygoms, t. y. inter alia (be kita ko) įsitikinus, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties. Pažymos išdavimo procedūrą vykdantiems kompetentingų viešojo administravimo subjektų įgaliotiems valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams yra nustatyta teisinė pareiga patikrinti minėtų kumuliatyvių sąlygų egzistavimą (23 punktas).

Pažymos išdavimas yra kompetentingo viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą suformavimą, bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti tokį naujai suformuotą daiktą, kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, ir nuosavybės teises į jį. Reglamento nuostatos dėl tokių pažymų išdavimo yra glaudžiai susijusios su įstatyme įtvirtinta statinių naudotojų pareiga naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį (Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p.) ir sudaro su statyba susijusį viešąjį interesą (24 punktas).

Prašymo išduoti pažymą nagrinėjimo procedūra skirta užtikrinti, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) ir toliau bus naudojamos pagal iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo nustatytą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą (tą pačią) paskirtį. Sprendimas išduoti ar neišduoti pažymą negali būti grindžiamas formaliu pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų nuostatoms įvertinimu. Aptariamos procedūros paskirtis – nustatyti tikrąją reikalų padėtį užtikrinant turiningųjų šią administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslų įgyvendinimą, t. y. nagrinėjant prašymą išduoti pažymą, šią administracinę procedūrą vykdantys kompetentingi subjektai turi įvertinti, ar faktiškai numatomas patalpos (-ų) ar statinių naudojimas atitinka deklaruotus tikslus, kurių pagrindu asmuo kreipėsi dėl pažymos išdavimo, ar pateikiant atitinkamų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą nesiekiama pridengti nustatytos (įregistruotos) šių objektų naudojimo paskirties realiai neatitinkančio patalpų naudojimo, kas iš esmės prieštarautų šią procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslams (25 punktas).

Faktinių aplinkybių konstatavimas, kad patalpos (-ų) ar statiniai bus naudojami arba siekiama juos naudoti ne pagal paskirtį, kai nekeičiama naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) paskirtis, vadovaujantis gero viešojo administravimo, taip pat bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais bei draudimu piktnaudžiauti teise, yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl pažymos išdavimo. Patalpos (-ų) ar statinių naudojimas pagal deklaruojamą paskirtį (tokia galimybė) turi būti realus, bet ne fiktyvus, ir galimybė naudoti patalpas ar statinius pagal konkrečią jų paskirtį, turi būti nustatyta prieš priimant sprendimą dėl tokios pažymos išdavimo (26 punktas).

*** Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti pažymą apie patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, vadovaudamasis STR 1.07.03:2017 nuostatomis, siekė padalyti gamybos paskirties patalpą į 137 patalpas, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą patalpos paskirtis (17–18 punktai). Atsakovas, atsisakydamas išduoti pareiškėjui pažymą, savo atsisakymą grindė tuo, kad ginčo patalpas galbūt siekiama naudoti gyvenimui ir šios patalpos iš esmės nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (t. y. gamybos), bei jų funkcionavimui atskirai po vieną nėra tinkamos infrastruktūros (28 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad gyvenamųjų būstų skaičiaus padidėjimas tam tikroje teritorijoje neabejotinai gali lemti ir infrastruktūros naudojimo intensyvumo padidėjimą, kuris neatitiktų gamybos paskirties patalpoms keliamų reikalavimų bei viešojo intereso dėl tinkamo statybą ir statinių (patalpų) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi, o patalpų naudojimo nekeičiant jų paskirties klausimas yra įrodinėjimo dalykas. Šiame kontekste įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad atsakovui, kuriam įstatymu, be kita ko, yra pavesta atlikti ginčo statinio (taigi ir jame esančių patalpų) naudojimo priežiūrą, remiantis surinktų duomenų visuma, įskaitant iš viešai prieinamų šaltinių surinktus duomenis apie ginčo patalpų, būtent kaip gyvenamosios paskirties loftų, vystymą, egzistavo teisinis pagrindas paneigti pareiškėjo deklaruojamą tikslą padalyti šias gamybos paskirties patalpas suformuojant 137 naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpas), nekeičiant patalpų paskirties, bei priimti byloje ginčytus sprendimus. Pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kurie galėjo sudaryti teisinį pagrindą padaryti priešingą išvadą (29–30 punktai).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 49 (2025 m. sausis–birželis).