Pradžia › Teismų praktika › Administracinė teisė › eI-6-502/2025 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
SPRENDIMAS
Administracinė byla Nr. eI-6-502/2025  ·  teisminio proceso Nr. 3-66-3-00002-2025-9
ℹ️ Tekstas iš LVAT biuletenio „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 49 (2025 m. sausis–birželis).

Klausimas. Dėl teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 145.5 papunkčio teisėtumo

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. birželio 4 d. Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų prašymą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 145.5 papunkčio teisėtumo. Išplėstinė teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pareiškėjas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai (toliau – ir pareiškėjas, Teismas) 2025 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1161-664/2025 (teisminio proceso Nr. 2-16-3-00044-2025-9; toliau – ir pagrindinė byla (nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – ir Taisyklės), 145.5 papunkčio teisėtumą. 1.

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant individualiąją bylą pagal A. A. A. M. (toliau – ir pareiškėjas pagrindinėje byloje) prašymą, be kita ko, panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 9 d. sprendimą atsisakyti atkurti santuokos įrašą. Teismo prašyme, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėjas pagrindinėje byloje 2024 m. gegužės 27 d. pranešimu buvo informuotas, kad jo santuoka, sudaryta 2023 m. lapkričio 4 d. Vilniaus Musulmonų Sunitų religinėje bendruomenėje, anuliuota anuliavus Švenčionių rajonų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 2023 m. lapkričio 29 d. surašytą santuokos įrašą. Santuokos įrašas, be kita ko, vadovaujantis Taisyklių 145.5 papunkčiu, anuliuotas Švenčionių rajonų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus iniciatyva dėl to, kad, šio skyriaus vertinimu, pareiškėjas pagrindinėje byloje santuokos sudarymo momentu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo neteisėtai (nebuvo teisėtai šalies teritorijoje). 2.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi buvo priimta Teismo prašymo dalis, kuria prašoma ištirti, ar Taisyklių 145.5 papunktis (teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-405 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 4 daliai, taip pat konstituciniams įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principams. 3. Pareiškėjas prašymą įvertinti šios norminio administracinio akto nuostatos teisėtumą iš esmės grindžia argumentais, kad civilinės būklės akto įrašo anuliavimo atvejus įtvirtinanti Įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nenumato tokio atvejo, koks yra nustatytas prašomame patikrinti Taisyklių 145.5 papunktyje („paaiškėja, kad buvo padaryta klaida ir civilinės būklės aktas negalėjo būti įregistruotas ar įtrauktas į apskaitą pagal [Įstatymo] 3 straipsnio 4 dalį“). II. 4. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo Taisyklių 145.5 papunktį pripažinti teisėtu.

Ministerija atsiliepimą į prašymą grindžia šiais argumentais: 4.1. Taisyklių 145.5 papunktyje papildomai nustatyti civilinės būklės aktų anuliavimo pagrindai, kurių nėra Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje. Civilinės būklės akto anuliavimo pagrindas Taisyklių 145.5 papunktyje buvo nustatytas dėl praktikoje pasitaikančių atvejų, kai šie aktai buvo įregistruoti ar įtraukti į apskaitą suklydus, ne pagal Įstatyme ar Taisyklėse nustatytus reikalavimus ar prieštaraujant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. Tokiems sudarytiems įrašams panaikinti nepakako Įstatyme nustatytų anuliavimo pagrindų. Taisyklės buvo papildytos 145.5 papunktyje nurodytu pagrindu atsižvelgiant į civilinės metrikacijos įstaigų nuomonę, siekiant užpildyti šią spragą, taip pat dėl teisinio aiškumo. 4.2. Taisyklių 145.5 papunktyje civilinės būklės aktų anuliavimo pagrindas yra papildomas, nepakeičiantis Įstatyme įtvirtintų pagrindų ir gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai nėra nustatyta speciali civilinės būklės akto anuliavimo procedūra, pavyzdžiui, kai teismo sprendimu santuoka pripažįstama negaliojančia ir įsigaliojus teismo sprendimui anuliuojamas civilinės būklės aktas. 4.3.

Taisyklių 145.5 papunktyje įtvirtinta nuostata buvo priimta, vadovaujantis teisėkūros efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo ir kitais teisėkūros principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, bei laikantis teisėkūros procedūrų. 4.4. Taisyklių 145.5. papunktyje nustatytu pagrindu negali būti anuliuojami civilinės būklės aktai, dėl kurių panaikinimo priimami sprendimai teisme. Pavyzdžiui, santuokos pripažinimo negaliojančia procedūra nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Pagal CK 3.37 straipsnio 2 dalį, santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). 4.5.

Santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja ex officio, remdamasi teismo sprendimu ar notaro pateiktais duomenimis apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, jog bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka, įtraukus ją į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje netampa civiline santuoka, bendrosios kompetencijos teismas nenutraukia bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, tačiau savo sprendimu gali ją išbraukti iš valstybinės apskaitos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis byloje 4K-7- 6/2007). Taikant analogiją, teismas taip pat negali pripažinti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos negaliojančia, tačiau savo sprendimu gali ją išbraukti iš valstybinės apskaitos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis byloje 4K-7-6/2007). Civilinės metrikacijos įstaiga gali anuliuoti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos sudarymo įrašą ex officio, tik remdamasi teismo sprendimu išbraukti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką iš valstybinės apskaitos ir anuliuoti santuokos sudarymo įrašą. 4.6.

Taisyklių 145.5 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja konstituciniams įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principams, nes jis neapibrėžia žmogaus teisių ir laisvių turinio ar jų įgyvendinimo garantijų. Taisyklių 145.5 papunktis reglamentuoja žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką. Taisyklių 145.5 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas taip pat nekonkuruoja su Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu (civilinės būklės akto įrašų anuliavimo pagrindais), o yra įstatymo reguliavimą detalizuojantis poįstatyminis reguliavimas (konkrečiai – detalizuojantis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą), taip pat realizuojantis teisinio aiškumo principą, kuris reikšmingas teisės taikymo subjektams. Išplėstinė teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: III. 5. Pareiškėjas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai individualiojoje byloje (pagrindinė byla) priimta nutartimi prašo ištirti, ar teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – ir Įsakymas) patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (Taisyklės) 145.5 papunktis (teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-405 redakcija) neprieštarauja Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (Įstatymas; toliau tekste remiamasi 2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr.

XII-2111 redakcija) 25 straipsnio 4 daliai bei konstituciniams įstatymų viršenybės ir teisinės valstybės principams. 6. Prašomas patikrinti Taisyklių 145.5 papunktis (teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-405 redakcija) nustato, kad civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kai paaiškėja, kad buvo padaryta klaida ir civilinės būklės aktas negalėjo būti įregistruotas ar įtrauktas į apskaitą pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, be kita ko, įtvirtina, kad civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų šiame įstatyme ar Taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. 7. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad Taisyklėse nėra jokių nuostatų dėl prašomo patikrinti 145.5 papunkčio (teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-405 redakcija) taikymo apimties (jo taikymo ribojimų), o teisėkūros subjekto pasirinkta aptariamo civilinės būklės akto įrašo anuliavimo pagrindo turinį apibrėžianti formuluotė yra plati ir, skirtingai nei atsiliepime teigia atsakovas, iš esmės apima visus atvejus, dėl kurių civilinės metrikacijos įstaiga privalėjo atsisakyti registruoti atitinkamą civilinės būklės aktą.

Atskirai pažymėtina ir tai, kad aptariamas Taisyklių papunktis nėra siejamas su (rašytinėmis) klaidomis ar apsirikimais civilinės būklės akte ir (ar) šio akto įraše, kurie, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, sudaro pagrindą taisyti atitinkamą civilinės būklės akto įrašą, bet ne jį (įrašą) anuliuoti. 8. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, sudaryti civilinės būklės aktų įrašai gali būti taisomi, keičiami, papildomi, atkuriami ar anuliuojami šio įstatymo VIII skyriuje nustatytais pagrindais. Įstatymo VIII skyriuje („Civilinės būklės aktų įrašų keitimas, taisymas, papildymas, atkūrimas ir anuliavimas“) esanti 25 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad „civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kai: 1) paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašytas antras toks pat įrašas ar buvo įrašytas atkurtasis civilinės būklės akto įrašas ir randamas pirminis civilinės būklės akto įrašas; 2) paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties; 3) įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, panaikinimo.“ Šiais pagrindais civilinės būklės aktų įrašus anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio) Taisyklėse nustatyta tvarka (Įstatymo 25 str. 1 d.). 9.

Kaip nurodo (pripažįsta) ir pats atsakovas, Taisyklių 145.5 papunktis (teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-405 redakcija) numato naują (savarankišką), t. y. Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nenumatytą, pagrindą civilinės metrikacijos įstaigai (suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva) anuliuoti civilinės būklės akto įrašą. Akcentuotina ir tai, kad tikrinamoje Taisyklių nuostatoje teisingumo ministro įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti vien tik kaip detalizuojančio ir sukonkretinančio Įstatyme nustatytą reguliavimą ar kaip tokio, kurio būtinumas nulemtas poreikiu teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija. Atsižvelgiant į Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 25 straipsnio 4 dalies nuostatų turinį, nėra ir jokio pagrindo vertinimui, kad minėta Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis gali būti aiškinama, kaip suteikianti (numatanti) civilinės metrikacijos įstaigos teisę (suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva) anuliuoti civilinės būklės akto įrašą nesant bent vieno iš Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų. 10.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, kartu pažeidžiamas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-662/2024 30 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). Teisėkūros subjektai negali viršyti jiems pavestų įgaliojimų administracinio reglamentavimo (teisėkūros) srityje, o įgyvendindami šiuos įgaliojimus privalo paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų, inter alia (be kita ko) nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės imperatyvų ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nekonkuruotų, neprieštarautų įstatyme nustatytajam, kuris būtų grindžiamas įstatymu ir jį detalizuotų tik įstatyme nustatytose ribose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.

I-7-662/2024 28 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). 11. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi (kuri, kaip vienas iš Įsakymo priėmimo pagrindų yra nurodytas jo (Įsakymo) preambulėje (teisingumo ministro 2020 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1R-357 redakcija) civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse (nagrinėjamu atveju – Taisyklės), kurias tvirtina teisingumo ministras (Įstatymo 3 str. 1 d.). 12. Tačiau, kiek tai susiję su šioje norminėje administracinėje byloje atliktinu tyrimu, šiomis bei kitomis Įstatymo nuostatomis įtvirtinta teisingumo ministro kompetencija iš esmės yra apribota civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo tvarkos patvirtinimu, bet ne pačių šio anuliavimo pagrindų nustatymu. Nesant jokių kitų įstatymų nuostatų, nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Įstatymų leidėjas, eksplicitiškai ir aiškiai įtvirtinęs, jog civilinės būklės aktų įrašai gali būti anuliuojami Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais (Įstatymo 6 str. 2 d.) bei nustatęs baigtinį šių pagrindų sąrašą, (tiesiogiai ar netiesiogiai) būtų pavedęs ar įgaliojęs teisingumo ministrą nustatyti papildomus, t. y.

Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nenumatytus, civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo, atliekamo civilinės metrikacijos įstaigų, pagrindus. Tikrinama Taisyklių nuostata, t. y. poįstatyminiu aktu, išplėsdamas įstatymų leidėjo nustatytus civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo pagrindus, teisingumo ministras, be kita ko, iš esmės įtvirtino su žmogaus teisių įgyvendinimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju įstatyme, kas inter alia neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimus). 13. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teisingumo ministras, Taisyklių 145.5 papunktyje nustatydamas papildomą (Įstatyme nenustatytą) civilinės būklės akto įrašo anuliavimo pagrindą, viršijo savo kompetenciją (veikė ultra vires) bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančio įpareigojimo teisėkūros subjektams leidžiant teisės aktus neviršyti savo įgaliojimų, taip pat priimant poįstatyminius aktus remtis įstatymais.

Tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šis Taisyklių papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. 14. Dėl likusios prašymo dalies primintina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtintos norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės kyla nepriklausomai nuo to, vienam ar keliems aukštesnės teisinės galios teisės aktams ar jų dalims prieštarauja šis tikrinamas aktas. Todėl, kai yra keliamas norminio administracinio akto atitikties keliems aukštesnės teisinės galios teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms klausimas, administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieštaravimą vienai aukštesnės teisinės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.

I-5-261/2021 33 p.; 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5-629/2025 46 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 145.5 papunktis (teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-405 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Sprendimą skelbti Teisės aktų registre. Sprendimas neskundžiamas.

← Grįžti į bylos apžvalgą