Klausimas. Dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų keitimo atlikus paprastąjį remontą

Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo ir kartu su juo pateiktos 2022 m. kovo 28 d. matininkės parengtos kadastrinių matavimų bylos bei deklaracijos apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija) pagrindu pakeisti buto kadastro ir registro duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėjo iš naujo, joje atnaujinus procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Procesas šioje byloje atnaujintas konstatavus, kad kitose dviejose anksčiau išnagrinėtose administracinėse bylose (Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024) pagal analogiškus pareiškėjo skundus dėl tame pačiame daugiabučiame name esančių butų kadastro ir registro duomenų atnaujinimo, įregistruojant terasas ant besiribojančio administracinio pastato stogo, buvo priimti priešingi sprendimai. Nagrinėtu atveju iš esmės kilo klausimas, ar Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui buvo pateikti įstatymų nustatyti dokumentai, kurių pagrindu galėjo būti įregistruoti atnaujinti buto kadastro duomenys įregistruojant terasą.

Byloje nustatyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys kartu su prašymu įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pateikė ne tik matininkės parengtą buto kadastro duomenų bylą, bet ir Deklaraciją. Šiame kontekste dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimo reikalingumo, registruojant kadastro duomenų pakeitimus po paprastojo remonto, LVAT priminė, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 12 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas tokios deklaracijos kadastro tvarkytojui pateikimo būtinumas. Todėl sprendžiant klausimą, ar deklaracijos pateikimas yra būtinas, kai prašoma įregistruoti dėl statinio (nekilnojamojo turto objekto) paprastojo remonto atsiradusius kadastro duomenų pakeitimus, reikia vadovautis specialiąja statinio užbaigimą reglamentuojančia teisės norma, šiuo atveju – Statybos įstatymo 28 straipsniu. Tais atvejais, kai deklaracijos pateikimas yra būtinas Statybos įstatymo 28 straipsnio taikymo prasme, tai yra būtina ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (ginčui aktuali redakcija, patvirtinta Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695) 841 punkto taikymo prasme. Ir, priešingai, kai deklaracijos pateikimas nėra būtinas (nėra privalomas statytojui ar užsakovui), jos pateikimas kadastro tvarkytojui taip pat nėra būtinas.

LVAT išsamiai apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo terasos įrengimas priskirtinas paprastojo remonto darbams, pažymėjo, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti (pakeisti) statinio (patalpos), suformuoto pagal NTKĮ 7 straipsnį, kadastro duomenis po paprastojo remonto, kartu su kadastrinių matavimų duomenų byla turėjo būti pateikta ir statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens surašyta bei nustatyta tvarka įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Atitinkamai tokia Deklaracija buvo pateikta, o pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jos galiojimas teisės aktų nustatyta tvarka būtų panaikintas, todėl atsakovas pagrįstai ja vadovavosi.

Byloje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, ir administracinio pastato, kuriame yra pareiškėjui priklausančios patalpos, statyba užbaigta bei atitinkamai išduoti 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. statybos užbaigimo aktai. Iš bylos duomenų buvo matyti, kad daugiabutis namas ir administracinis pastatas kartu su kitais pastatais sudaro bendrą blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi kompleksą, kurio statyba pradėta dar 1993 metais pagal išduotą bendrą statybos leidimą. Jau pirminiame statybos projekte buvo numatytas statybos darbų etapiškumas, suskaidant kompleksą į tris korpusus, o visuomeninė dalis apjungia tris gyvenamuosius pastatus į vieną kompleksą pirmo aukšto lygyje. Vėliau statybos užbaigimui atskirais etapais rengtuose tiek 2006 metų techniniame darbo projekte, kuriuo numatyta pilnai įrengti visuomeninę dalį, tiek 2008 metų techniniame darbo projekte, kuriuo numatyta pilnai įrengti III gyvenamąjį korpusą, buvo nurodyta, kad visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja sublokuotų gyvenamųjų namų gyventojams kaip eksploatuojama terasa. Byloje nebuvo duomenų, jog nurodyti statinių projektiniai sprendiniai, statybą leidžiantys dokumentai ar statybos užbaigimo dokumentai būtų nuginčyti ir negaliojantys.

Iš ginčo buto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija buvo matyti, kad pirminiai buto kadastro duomenys įregistruoti minėto daugiabučio namo statybos užbaigimo akto ir 2017 m. vasario 13 d. kadastro duomenų bylos pagrindu. Tačiau tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė privalomo terasų žymėjimo kadastro duomenų byloje. Tik nuo 2018 m. vasario 24 d. įsigaliojusios redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (ginčui aktuali redakcija, patvirtinta žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96) buvo įtvirtinta, kad tuo atveju, jei prie pastato įrengta terasa, turi būti pateikiami duomenys apie terasą, nurodant jos pažymėjimą statinių išdėstymo plane.

Išdėstytų nuostatų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje ginčytas atsakovo sprendimas, priešingai, nei administracinėse bylose Nr. eA-1393-442/2023 ir Nr. eA-387-602/2024, buvo grindžiamas ne tik kartu su trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymu pateikta matininkės 2022 m. kovo 28 d. parengta buto kadastro duomenų byla, bet ir Deklaracija, kuri laikytina tinkamu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniu pagrindu NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Nors tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai teiktame skunde paaiškino, jog minėta Deklaracija buvo užpildyta ir buto kadastro duomenys pakeisti ne tik įtraukiant terasą, bet ir dėl buto vidaus perplanavimo, paprastojo remonto būdu įrengus papildomą kambarį, o terasa buvo įrengta dar 2008 metais, tačiau patys tretieji suinteresuoti asmenys jokių terasos statybos ar remonto darbų neatliko, LVAT pabrėžė, kad šios aplinkybės niekaip nepaneigia prieš tai padarytos išvados. Šiuo aspektu pažymėta, kad statinių paprastasis remontas pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą galėjo būti užbaigiamas tiek pačiam statytojui, tiek jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistruojant (Statybos įstatymo 28 str. 4 d.), o kartu su tokia Deklaracija tretieji suinteresuoti asmenys prie atsakovui pateikto prašymo pridėjo ir matininkės 2022 m. kovo 28 d. parengtą buto kadastro duomenų bylą, kurioje yra identifikuota bei pažymėta ginčo terasa, ir šie dokumentai atsakovui suteiktos kompetencijos ribose vertintini kartu, kaip vientiso trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo dalys. Atsižvelgiant į tai, nurodytose administracinėse bylose susiklosčiusios situacijos ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste negali būti vertinamos kaip tapačios.

Deklaracija apie statybos užbaigimą yra statinio sukūrimą patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu statytojui atsiranda civilinės teisės ir pareigos, o teritorinis registratorius gali atsisakyti atlikti veiksmus tik tuomet, kai toks atsisakymo pagrindas įsakmiai nurodytas NTKĮ 14 straipsnyje ir (ar) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija tokių pagrindų šioje byloje nenustatė. Byloje konstatuota, kad ginčo buto kadastro duomenys buvo pakeisti įstatyme nustatytų galiojančių dokumentų pagrindu, ir į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Taigi, LVAT 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-46-492/2025 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo pagrįstai atmestas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atmestas, LVAT nutartis palikta nepakeista. Išplėstinės teisėjų kolegijos

2026 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1281-463/2026