Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 14 punkto teisėtumas

Klausimas

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-169 redakcija) patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 14 punkto teisėtumo

Suformuluota taisyklė

Byloje buvo tirta Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punkto, kiek jame nustatyta, kad magistralinio dujotiekio vamzdynas, kuris baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., bei teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo šio magistralinio dujotiekio vamzdyno, priskiriami 1 vietovės klasei, atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 6 ir 10 punktams (juose įtvirtintiems įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo ir proporcingumo principams) bei konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, teisingumo ir asmenų lygiateisiškumo principams (21 punktas).

Šios nuostatos teisėtumu suabejota dviem aspektais: pirma, kad energetikos ministras, ją priimdamas, viršijo savo kompetenciją ir poįstatyminiame akte įtvirtino savarankišką (įstatymu nereglamentuotą) kriterijų, grindžiamą vien magistralinio dujotiekio vamzdyno statybos pabaigos metais; antra, kad joje įtvirtintas kitoks – nepriklausantis nuo faktinio užstatymo – vietovės klasės nustatymo kriterijus iki 2006 m. gruodžio 1 d. baigtam statyti vamzdynui ir gretimoms teritorijoms neturi jokio objektyvaus pagrindo ir sudaro prielaidas atsirasti teritorijoms, kuriose 1 vietovės klasei nustatyti užstatymo normatyvai de facto (faktiškai, iš tikrųjų) yra viršyti, nepagrįstai suvaržant šių teritorijų gyventojų teises į saugias gyvenimo ir veiklos sąlygas, lyginant su vėliau baigtų statyti, planuojamų ir (ar) projektuojamų magistralinio dujotiekio vamzdyno teritorijų gyventojais (23 punktas).

Vertindamas šios nuostatos teisėtumą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visų pirma pažymėjo, kad pagal Konstituciją nėra reikalaujama su techniniais magistralinių dujotiekių (gamtinių dujų perdavimo sistemos) įrengimo, eksploatavimo, priežiūros ir apsaugos reikalavimais neatsiejamai susijusius magistralinio dujotiekio vamzdynų priskyrimo konkrečioms vietovės klasėms klausimus reglamentuoti įstatymo lygmens teisės akte. Remiantis Gamtinių dujų įstatymo 5 straipsnio 3 punktu (2011 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-1564 redakcija), aiškinamu kartu su kitomis įstatymų nuostatomis, bei Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1104 1.2 punktu, Energetikos ministerijai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) suteikti įgaliojimai nustatyti perdavimo ir skirstymo sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų įrenginių įrengimo, plėtros, eksploatavimo, priežiūros ir apsaugos reikalavimus. Šie įgaliojimai taip pat sudaro pagrindą energetikos ministro kompetencijai reglamentuoti magistralinio dujotiekio vamzdynų (įskaitant jau baigtų statyti) ir greta jų esančių teritorijų priskyrimą konkrečiai vietovės klasei.

Tai vertintina kaip gamtinių dujų perdavimo sistemos įrengimo, eksploatavimo, priežiūros ir apsaugos reikalavimų nustatymo procedūros dalis ir atitinkamai yra detalizuota Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse. Iš Konstitucijos nekyla, kad tokie reikalavimai (ypač detalūs) būtų nustatomi būtent įstatymu, juolab kad šie klausimai lemia būtinumą teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ir specialia (profesine) kompetencija, o tirtoje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų išimtinei kompetencijai (39 punktas).

Atsižvelgiant į tai, abejonės dėl byloje kvestionuotos nuostatos atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei konstituciniam teisinės valstybės principui atmestos kaip nepagrįstos (40 punktas).

Vertindamas argumentus dėl diferencijuotos magistralinių dujotiekių vietovės klasių nustatymo tvarkos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog vietovės klasė, kaip saugą užtikrinantis kriterijus, turi dvejopą poveikį ir nuo jos priklauso tiek konkrečiam magistralinio dujotiekio vamzdynui taikomi techniniai parametrai, tiek užstatymo normatyvai gretimose teritorijose. Kuo aukštesnė vietovės klasė, tuo griežtesni reikalavimai dėl magistralinio dujotiekio techninių parametrų yra taikomi (54 punktas). Įstatymų leidėjo nustatytas pagrindinis magistralinio dujotiekio vietovės klasių ir jų vienetų teritorijų bei jose taikomų užstatymo normatyvų teisinio reguliavimo įtvirtinimu siekiamas tikslas – atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno, kaip potencialiai pavojingo įrenginio, pavojingumo ir rizikos laipsnį, atitinkamoje potencialiai pavojingoje teritorijoje riboti žmonių skaičių ir taip išvengti potencialios žalos jų sveikatai ir gyvybei vamzdyno avarijos, sutrikimo ar kito įvykio atveju (55 punktas).

Siekiant šių konstituciškai svarbių vertybių (žmonių sveikatos ir gyvybės) apsaugos, reglamentuojant magistralinių dujotiekių vietovės klases ir jų vienetų teritorijas bei jose taikomus užstatymo normatyvus, taigi ir ūkinę veiklą šiose teritorijose, visų pirma turi būti atsižvelgiama būtent į magistralinio dujotiekio vamzdyno, kaip potencialiai pavojingo įrenginio, pavojingumo ir rizikos laipsnį, pagal tai nustatant atitinkamoje potencialiai pavojingoje teritorijoje taikytinus ribojimus dėl žmonių skaičiaus jose. Tik tuo atveju, kai vamzdynas dar nėra pastatytas, objektyviai yra įmanoma daryti įtaką jo pavojingumo ir rizikos laipsniui, projektavimo metu pagal faktinį teritorijos, kurioje planuojama tiesti šį vamzdyną, užstatymą parenkant aukštesnę vietovės klasę ir joje taikomus griežtesnius magistralinio dujotiekio techninius parametrus, nuo kurių tiesiogiai priklauso šio vamzdyno pavojingumo bei rizikos laipsnis ir atitinkamai žmonių sauga gretimose teritorijose. Tačiau, kai vamzdynas baigtas statyti, objektyviai nebelieka galimybės atitinkamą vietovės klasę ir jai taikomus magistralinio dujotiekio techninius parametrus, kuriuos šis faktiškai jau nutiestas vamzdynas turėtų atitikti, nustatyti pagal tos teritorijos užstatymą. Todėl šių aplinkybių nulemti objektyvūs skirtumai, lemiantys reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumus, suponuoja poreikį reglamentuoti diferencijuotas magistralinių dujotiekių vietovės klasių nustatymo taisykles (57 punktas).

Iki 2006 m. gruodžio 1 d. baigti statyti vamzdynai bei gretimos teritorijos priskiriami 1 vietovės klasei iš esmės ne pagal statybos pabaigos metus, bet įvertinus jų pavojingumo ir rizikos laipsnį pagal tuo metu galiojusius teisės aktus taikytus tokių dujotiekių techninius parametrus, tiesiogiai lemiančius jų patikimumą ir saugą (pvz., maksimalų atstumą tarp uždarymo įtaisų), kaip labiausiai atitinkančius būtent 1 vietovės klasei taikomus techninius parametrus, taip pat atsižvelgus į nuo nurodytos datos įsigaliojusią pareigą vadovautis vietovės klasių teisiniu reguliavimu projektuojant ir statant visus statinius 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Taigi, nuspręsta, jog ši diferencijuota magistralinių dujotiekių vietovės klasių nustatymo tvarka grindžiama objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, todėl toks teisinių santykių reglamentavimas pats savaime nepažeidžia lygiateisiškumo principo (58 punktas).

Tai, jog šiuo atveju sudaromos prielaidos atsirasti teritorijoms, kai 1 vietovės klasei nustatyti užstatymo normatyvai faktiškai yra viršyti, kyla ne iš tirto teisinio reguliavimo, bet dėl dar iki aktualių vietovės klasių teisinio reguliavimo nuostatų priėmimo ir įsigaliojimo susiklosčiusios faktinės padėties, konkrečiai – iki 2006 m. gruodžio 1 d. baigtų statyti magistralinio dujotiekio vamzdynų techninių parametrų ir iki tol susiklosčiusio faktinio greta šių vamzdynų esančių teritorijų užstatymo. Iki 2006 m. gruodžio 1 d. baigtų statyti vamzdynų bei greta jų esančių teritorijų priskyrimas aukštesnei vietovės klasei pagal faktinį šių teritorijų užstatymą, neatsižvelgiant į tokių vamzdynų techninius parametrus, būtų tik formalus ir niekaip neprisidėtų prie minėto įstatymų leidėjo deklaruojamo tikslo, nes dėl to jau nutiestų dujotiekių techniniai parametrai, tiesiogiai lemiantys šių potencialiai pavojingų objektų pavojingumo ir rizikos laipsnį, faktiškai nepasikeistų (59 punktas). Todėl nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ar proporcingumo principas dėl galbūt neužtikrinamos vienodos saugos tokiose teritorijose gyvenantiems asmenims, lyginant su vėliau baigtų statyti, dar tik planuojamų ir (ar) projektuojamų magistralinio dujotiekio vamzdynų teritorijų gyventojais (60 punktas).

Vadovaujantis šiais argumentais, byloje pripažinta, kad Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 14 punktas tirta apimtimi neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 6 ir 10 punktams bei konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, teisingumo ir asmenų lygiateisiškumo principams (62 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis).